„Imk, gal pravers“ – Zita į ranką įspraudžia papildomą dviejų kaštonų dydžio svorį, kurį jaučiau kišenėje visą Kelią ir kurį dabar matau prieš akis, rašydama istoriją, kaip Senjorų pasaulyje gimsta tradicijos.
Norisi kuo greičiau pasidalinti įspūdžiais iš rudeninio pasivaikščiojimo Lietuvos pajūriu, Šv. Jokūbo kelio atkarpa.
2021 metų gegužę, 12-os paskaitų ciklo kelionė į Palangą buvo pirmoji Senjorų pasaulio organizuota išvyka su nakvyne. Šiandien prisimenu tik jaudulį klausantis susipažinimo istorijų. Bet grįžusios susirašėme ilgą sąrašą, ką reiktų daryti kitaip – lengviau, paprasčiau, skaniau. Tada atrodė, kad juokas sėsti už vairo aštuonviečio automobilio ar pagaminti pusryčius dešimčiai moterų. https://senjorupasaulis.lt/senjoriska-vasara-senjoru-pasaulyje/
2022 metų spalį, susipažinę ir pasiklausę Mariaus Minkevičiaus paskaitos apie Camino Lietuva kelionių maršrutus, https://youtu.be/JxPTcUXgXhU išdrįsome išsivesti grupę brandaus amžiaus žygeivių į lietuviškąjį Camino. Mariaus parekomenduoti pasirinkome pačią nuostabiausią atkarpą Žemaitijoje ir iš Telšių pasiekėme Šatrijos kalną. Grįžusios tęsėme sąrašą, ką reiktų daryti kitaip. Ir tikrai nutarėme vienbalsiai, kad reikia mažinti atstumą. Tačiau ne taip paprasta susiplanuoti, kai reikia ieškoti nakvynėms vietų ne dviems, o dviems dešimtims žmonių. https://senjorupasaulis.lt/senjoriska-kelione-amzejanciu-rudeniu/
2023 metų kelionę pradėjome planuoti po vasarvidžio šventės. Norėjome tęsti Camino Lituano kelią, bet svajonė sugrįžti prie jūros nugalėjo. Šį kartą nusprendėme iš Klaipėdos nueiti į Palangą Šv. Jokūbo keliu. Šv. Jokūbo kelias − tai piligriminis, tarptautinis, pažintinis, kultūrinis kelias, kuris jungia Lietuvą su bendru Šv. Jokūbo kelio tinklu ir veda į Santjago de Kompostelą (isp. Santiago de Compostela), kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas.
Kaip mums sekėsi, pasakoja Vida Miginienė.
Žingsniai nuo Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno iki Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios
Rugsėjo 20-22 dienomis “Senjorų pasaulis” klubo narės, susirinkusios iš Panevėžio, Šiaulių, Rumšiškių, Klaipėdos, Palangos, Kauno, Vilniaus, įvairaus amžiaus ir ėjimo patirties, leidosi į žygį. Beveik trisdešimt žygeivių keliavo Šv. Jokūbo kelio atkarpą – Klaipėda – Karklė- Palanga. Žygio maršrutą parinko ir suplanavo SP savanorė Laura Stankūnė, jai padėjo projektų vadovė Živilė Kurienė. Žygio metu kartu su Vida Greičiuviene ir Laura Stankūne senjores lydėjo savanorė Justina Indriliūnaitė.
Kelio pradžioje – Klaipėdos geležinkelio stotyje, moteris išlydėjo klubo narė Tatjana Kosmačiova, pavaišinusi silkute ir išdalinusi lankstinukus apie mylimą Klaipėdą.
Pirmoji stotelė – Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne. Susitikimas ir bendra nuotrauka su broliu Benediktu.
Žvalgomės po vienuolyno aplinką. Čia mus pasitiko ir likusią Kelio atkarpą lydėjo rudeniškas lietus. Šiltas klaipėdietės Tatjanos sutikimas, gera nuotaika, bendrystė padėjo nueiti ilgoką kelią iki Karklės.
Pakeliui aplankėme Olando kepurę – taip vadinamą 23 metrų aukščio skardį ant Baltijos jūros kranto, kur iš įrengtos regyklos pasižvalgyti į akmenuotą pajūrį susirinkome ir mes. Vietinės moterys pasakojo, kad tai viena mėgstamiausių klaipėdiečių laisvalaikio leidimo vietų gamtoje. Stende radome legendą „ši vieta jau buvo populiari ir XIX amžiuje, kai Klaipėdoje reziduojant Prūsijos karališkajai šeimai čia nuolat atvykdavo pasivaikščioti karalienė Luizė”. O nuo Olando kepurės ėjome pasivaikščiojimui skirtu pažintiniu taku Litorina. https://nesedeknamuose.lt/pazintiniai-takai/litorinos-pazintinis-takas/ Litorina vadinosi ledynmečiu buvusi jūra, kurios kranto linija čia išlikusi. Šios jūros lygis buvo aukštesnis, todėl matosi išlikę aukšti skardžiai, dovanojantys gražias panoramas. Takas vedė per gražų mišką, eidamos rinkome grybus, grožėjomės jūra.
Nakvynė laukė kažkada buvusiose arklidėse, šiandien patogiuose poilsio namuose „Karklės kopos”. Vakarienė su prisistatymais „Sentimentai“ restorane neprailgo, bet po pirmos kelionės dienos jau norėjosi poilsio.
Antra diena. Saulę pasitikti prie jūros kvietė jogos trenerė Aldona Čiutienė. Po mankštos ir maudynių papusryčiavę, nusiteikėme antros dienos iššūkiui. Pasitikrinome ar visiems žingsnius skaičiuoja Walk15 programėlė, nes draugiškai jungėmės prie bendruomenių iššūkio. Gera nuotaika, bendrakeleivių optimizmas, pozityvūs pokalbiai, palaikymas, dažnesni pasisėdėjimai su pasimaudymu, vietoje žadėtų 12 km, nukeliavome arti 20 km. Nakvynę radome labai ištaigingame viešbutyje „Forest Palanga resort“. Piligrimams gal ir ištaigingas, bet senjorėms pats tas.
Penktadienio rytą, sočiai papusryčiavusios, rinkomės bendrai nuotraukai ir traukėme per Palangos miesto botanikos parką prie jūros. Kaip gi močiutėms neaplankyti šių metų naujienos –pirmojo Lietuvoje ir Europoje „Močiučių restoranas“ ? Bendros nuotraukos nepasidarėme, bet užtai palikome Senjorų pasaulio lankstinukus. Verta aplankyti ! Močiutės rekomenduoja: Daukanto g. 21 Palanga. https://www.facebook.com/mociuciurestoranas/
Savo žygį baigėme trečios dienos pusiaudienį Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, susitikusios su zakristijonu ir savo kojelėmis pasikėlusios į varpinę. Visiems Šv Jokūbo kelio piligrimams linkiu bendrystės ir sveikų kojų „Buen Camino” ! – linki Vida. Tai jos antra kelionė su Senjorų pasaulio organizacija. Vida lanko „Šiaurietiško ėjimo klubą 8 žingsniai” https://www.facebook.com/8zingsniai , todėl jai ilgos distancijos nebuvo naujiena.
Bendruomenių vakaras
Rugsėjo 21 d. 18:00 val. kvietėme susitikti viešbutyje Forest Palanga resort, Klaipėdos pl. 39E, Palanga https://www.priejuros.lt/lt/apgyvendinimas/forest-palanga-resort-23971/
Atsikvėpusios po ilgos kelionės, rinkomės viešbučio Forest Palanga resort salėje vakarienei.
Po trumpo Senjorų pasaulio įkūrėjos Vidos Greičiuvienės pasveikinimo žodžio skaniai pavalgę, klausėmės trijų pranešimų.
Indrė Bučaitė – pilotinio „Socialinio recepto“ Klaipėdos rajone vadovė pristatė Socialinio recepto prasmę, naudas ir galimybes vyresnio amžiaus žmonėms. Emocinei sveikatai gerinti Socialinis receptas siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį, bendrauti, susirasti bendraminčių, atrasti įdomias kultūros veiklas.
Valė Beržienė asociacijos „Telšių Bičiulių ratas” prezidentė , sudvejojusi ar žygeivių auditorijai bus įdomus jos pasakojimas, dalinosi laimingų bendruomenių sėkmės istorija. Senjorų pasaulio savanoriai, rugsėjo 15 d. išklausę kursą apie advokaciją, turėjo konkretų pavyzdį, kaip svarbu bendruomenėms bendradarbiauti su vietos savivalda.
Vyšnaitė ant torto buvo Sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ įkūrėjos ir prezidentės, lektorės Danutės Kunčienės receptai iš gamtos sveikam gyvenimui apie mitybą, druskos naudą ir žalą su „kastinio“ iš saulėgražų sėklų ir pačios prezidentės keptos duonos degustacija. Savimasažui nebeliko laiko, todėl sutarėme, kad po metų susitiksime dar kartą. Žolinčių klubo pavadinimas kilo iš M. Valančiaus raštuose minimų žmonių, kurie braidžiodavo po pievas, aiškindavo, kaip reikia pažinti tuos augalus, juos mylėti, kaip savo reikmėms panaudoti – ar audiniui dažyti, ar gyvuliui gydyti. Jie vadinti žolinčiais. Akademijos nariai aiškina žmonėms apie sveiką gyvenseną, kad tai yra neatsiejama nuo gamtos, koks svarbus žmogaus ir augalo santykis, kas tai yra emocinė mityba ir kodėl reikia to paisyti. Pirmąją žygio dieną Danutė ėjo kartu su grupe. Moterys turėjo progos pasiklausyti jos patarimų, sužinoti augalų sveikatinančias savybes.
Bendruomenių vakare p. Danutė pristatė savo išleistas 5 knygas, kurias turėjome galimybę įsigyti: „Metų laikai mums”, „Šaknies slaptis”, „Slėpinys sėkloj”, „Gysvastis žievėj”, „75 darnių valgių receptai”.
Bendruomenių vakaras buvo dalis įgyvendinamo projekto „NVO „Senjorų pasaulis” institucinis stiprinimas ir savanoriškos veiklos plėtra” NVOK06129 finansuojamo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Piligrimių atsiliepimai
„Ačiū mieloms bendražygėms už draugiškumą, o Senjorų Pasaulio komandai už rūpestį. Nebuvo lengva, tas tiesa. Bet buvo ramu, nes žinojom, kad turime puikias globėjas. Pasipildėm geriausių emocijų, gavom naudingos informacijos ir liekam su nepamirštamais prisiminimais.” Laima Garuckienė
„Ačiū už neįtikėtiną kelionę. Dėkoju begaliniai, kad galėjau žygiuoti … Buvo nemažas iššūkis, bet pasirodo dar gyvenime vis būna tų pirmųjų kartų … Džiaugiuosi, kad sugebėjau įveikti tokį nuotolį. Mano žingsnelių buvo kur kas daugiau, negu 30km. Jaučiu ir raumenys sustiprėjo … Puikumėlis!” Džiaugiasi Aldona Katilienė
„Tiek daug vakar buvo gero ūpo, naujų pažinčių, išgirsta įdomių pasakojimų, paragauta skanumynų, šiltų apsikabinimų. Dėkoju Visoms !!! Būkite visad tokios artimos ir mielos. P.S.Įspūdingas renginys prie “kasos”, ačiū” Genovaitė Razmienė. O mes džiaugiamės susitikusios klaipėdietę klubietę ir praėjusios pajūriu, ten kur ji dažnai vaikšto.
„Tikras „gintariukas” buvo vedlė Laura Stankūnė. Labai saugojo nuo dviratininkų! Senjorų Pasaulio keliautojos mane sutiko labai šiltai, Karklėj įsiliejau tarsi į pasiilgusią šeimą, tokią artimą ir savą, nors daugelį mačiau pirmą kartą. Nuostabiai praleistas laikas su “Žolinčiumi” ir kitais vakaro svečiais ir, be abejo, vakarienė Forest Palanga. Puikiai suorganizuota, ačiū! ” Dėkoja klaipėdietė Elena Matutienė.
O mes ateičiai išsinešame pamoką. Kaip ir pernai, tikėjomės trumpesnio atstumo. Atstumus apsprendžia nakvynės vietos. Šiais metais nuėjome beveik trečdaliu daugiau. Papildomi žingsniai kai kuriems žygeiviams viršijo jų galimybių ribas. Kitais metais planuosime dar atsakingiau.
Kaštonai, kartu nuėję ilgą Kelią, lai ilsisi prie kompiuterio ir primena rudenišką žygį, o mes, Senjorų pasaulio komanda, tradiciją tęsime 2024 metais! „Buen Camino!”
