Antrą spalio savaitgalį rudeninė saulė blykstelėjo Žemaitijos padangėje. Kartu su ja dvi dešimtys senjoriško, ir ne tik, amžiaus žygeivių susitiko prie Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros. Išklausę kunigo pasakojimą apie įžymiąsias  katedros duris, kurias 2006 m. prof. Romualdas Inčirauskas  apkaustė vario plokštėmis, kuriose atsispindi krikščionybės Žemaitijoje raida, skambant varpams leidosi į dviejų dienų Camino Lituano kelionę Žemaitijos laukais Šatrijos link.

Tai dar vienas 12-os paskaitų ciklo “Pasaulis atsiveria smalsiems” gyvas susitikimas. Ir vėl kitoks, negu prieš tai buvę. Norėjome įsitikinti, kad Camino Lituano – ne tik paprastai nubrėžtas maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės. Sutikti žmonės nuoširdžiai pasakojo apie savo gyvenimus, o mes su jais dalinomės savo susibūrimo į “Senjorų pasaulio” bendruomenę istorija.

Kelionė, kaip ir visos kitos, prasidėjo nuo idėjos.

Senjorų pasaulio “Vasaros kelionės” paskaitų ciklo pranešėjo, Camino Lituano įkūrėjo Mariaus Minkevičiaus paskaita rugpjūčio mėndesį surinko arti šimto klausytojų. Paskaitos įrašas: https://youtu.be/JxPTcUXgXhU P.Marius papasakojo, kad per Lietuvą šis kelias veda 500 kilometrų, besidriekdamas per kaimus, miestus, miestelius, laukus, žvyrkelius, paupius ir miškus. „Camino Lituano“ kelią per kelerius metus sukūrė apie šimtas entuziastų, nepasinaudojusių jokia europine ar kitų fondų parama, investavusių ne tik savo laiką, tačiau ir pinigus. P.Mariaus  pasakojimo apie Camino maršrutus įkvėpti klausytojai pasiūlė “Senjorų pasaulio” komandai suorganizuoti žygį, kuriame saugiai, savo amžiaus bendražygių apsupti, galėtų “pasimatuoti” piligrimo batus. Daugiau apie Camino Lituano https://caminolituano.com/

Prie Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros durų

Judėti vyresniame amžiuje labai svarbu fizinei sveikatai išlaikyti. “Senjorų pasaulio klube” nuolat turime sveikatingumo mankštas, tai-či  ar jogos užsiėmimus. Pavasarį daug vaikščiojome skaičiuodami žingsnius Walk15 programėlės pagalba. Bet kaip norisi eiti kartu ir išbandyti ne autobusinį keliavimo būdą, o pėsčiomis, kaip kažkada jaunystėje, lauko ar miško keliukais.

P. Marius parinko patį gražiausią rudeniui dviejų dienų maršrutą nuo Telšių iki Šatrijos kalno. Pradėję renginio registraciją, turėjome stabdyti nepraėjus savaitei, nes buvome apriboti nakvynės kaimo turizmo sodyboje “Pas Gražiną” vietų. O kokybiškai pailsėti ir išsimiegoti reikia visiems. Juk nebe jauni, amžius diktuoja savo įpročius.

Iškeliavom. “Dar aplinkui buvo giedra ir šilta, dar galėjai be laužo nakčia numigti kokiam nors šieno kūgyje arba nesustipęs pernakvoti po skarota egkle, dar įdienojus galėjai ir pasimaudyti, bet jau vis tiek jautei, kad sykiu su gelsvomis spalvomis ir besidraikančiais voratinkliais tavo širdin atklysta kažkoks nerimas, kad visa tai, ką tu matai ir kuo džiaugiesi, jau laikina ir pasmerkta, kad jau atėjo negailestingas ruduo ir nežinia kodėl dar truputėlį sustojo už tavo nugaros. Tu jautei, kad esi jo valioj ir negali priešintis.” Norisi cituoti rašytojo Vytauto Petkevičiaus “Visi prieš vieną” gamtos aprašymą. Mes jautėmės panašiai.

Senjoriška  svajonė  virto realybe.

Per dvi dienas kiekvienas nuėjome virš keturiasdešimties kilometrų. Daugelis buvo įpratę vaikščioti, tačiau tokį atstumą įveikė pirmą kartą. Vyresniame amžiuje žmonės dažnai susiduria su savivertės klausimu. Po šios kelionės visi žygeiviai pasitvirtino savo galimybes. Reikia noro, kantrybės ir gerų batų. Kasdienybė – pūslės ant kojų, kartu ir nuoširdus ir atviras bendravimas su pakeleiviais ir bendrakeleiviais. Dažniausiai per anksti save nuvertiname ir patys nežinome kiek dar daug visko galime. Camino Lituano senjoriška kelionė tai patvirtino.

Senjorų pasaulio klubo narė, bendruomenę atradusi prieš metus p. Irena Žostautienė iš Jonavos rajono savivaldybės dalinasi savo įspūdžiais : “Nerealus žygis, dabar žiūriu ir byra ašaros nuo tos bendrystės, šilumos, palaikymo, džiaugiuosi suradusi Jus” – o mes džiaugiamės, kad ėjote,  kartu skaičiavome nueitus kilometrus, ilsėjomės po žygio , tačiau kitą kartą vėl eisime…

Nuotaika puiki prieš antros dienos atkarpą.

“Tai ne tik dvasinė ir religinė piligrimystė, bet ir pasaulio, savęs pažinimas, kultūrinių ir gamtos objektų lankymas, bendravimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Pasaulietiniai aspektai išplėtė religinės piligrimystės formą, atsirado religinio turizmo sąvoka. Šiandien piligrimais gali tapti visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, religijos ar fizinio pasirengimo. Taip pat nėra svarbu, kokie yra piligrimystės motyvai ir siekiai. Bet kuris keliautojas su kuprine, einantis pėsčiomis ar važiuojantis dviračiu yra laukiamas KELYJE” – įkvepia toliau keliauti Mariaus žodžiai.

Žemaičiai geri žmonės: dėkojame rėmėjui UAB “Hermis” Juvelyrika  https://www.hermis.eu/ telšiškiams už paramą autobusui, kuris parvežė nuo Šatrijos kalno  iki Telšių geležinkelio stoties, kada jau taip norėjosi poilsio.

O mes planuosime naujas keliones, kuriose naujų atradimų, fizinės galios ir bendrystės jausmas stiprėja ir atveria naują pasaulį smalsiems.

Trumpas video iš kelionės, norintiems pajusti piligrimystės dvasią  https://youtu.be/eLYB2hh3aas