Temos aktualumas ir straipsnio tikslas. Remiantis Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Gyventojų padalinio (ang. – Population Unit of the UNECE) aktyvaus senėjimo indeksu, kuris leidžia palyginti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo aspektus su kitomis ES šalimis, Lietuvoje aktyvaus senėjimo rodikliai nėra aukšti (Mikulionienė, Gedvilaitė-Kordušienė 2014). Lietuva pagal bendrą dalyvavimo darbo rinkoje rodiklį užima vidurinę poziciją tarp ES-27 šalių, nors vertinant ilgesniu laikotarpiu, vyresnio amžiaus žmonių integracijos į darbo rinką galimybės pagerėjo (Gruževskis, Pocius 2022). Pagal dalyvavimo visuomenėje rodiklius (remiantis Aktyvaus senėjimo indeksu), Lietuvoje mažesnis dalyvavimas nustatytas  vertinant įsitraukimą į savanorišką veiklą  ir politinį dalyvavimą, tačiau aukštesni rodikliai nustatyti vyresnio amžiaus žmonėms prižiūrint šeimos narius (vaikus, anūkus ir vyresnio amžiaus žmones). Tai rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės daugiau linkę dalyvauti šeimos sferoje negu visuomeninėse veiklose (savanoriška veikla, politinis dalyvavimas).  Pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklį Lietuva užėmė 20-tą vietą tarp ES šalių, tačiau pastaruoju metu siekis įtraukti vyresnio amžiaus asmenis į užimtumą pasitelkiant  mokymosi visą gyvenimą priemones sulaukia vis didesnio paslaugų teikėjų, darbdavių dėmesio. Vienas iš didesnį vyresnio amžiaus žmonių įtrauktumą ir dalyvavimą visuomenėje sąlygojančių veiksnių, o kartu ir mokymosi visą gyvenimą iššūkių, – skaitmeninių įgūdžių įgijimas vyresniame amžiuje.

Nustatyta, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės patiria didesnę technologinę atskirtį palyginti su kitomis socialinėmis grupėmis (Šuminas, Gudinavičius, Aleksandravičius 2018). 2019 metų duomenimis, net 53% Lietuvos gyventojų tarp 65-74 metų niekada nenaudojo interneto, kai daugelyje Šiaurės ir Vakarų Europos šalių tokių žmonių dalis svyravo tarp 2 ir 15 proc. (Eurostat 2019). Nors naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad šalyje informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas auga, tarp jauniausių ir vyriausių kartų atotrūkis išlieka ženklus. 2022 m. tik 34,5% 65-74 metų amžiaus žmonių turėjo išmaniuosius telefonus, tuo tarpu jaunesnėse kartose (16-34 metų) šis skaičius siekė nuo 98 iki 99,8% (Oficialiosios 2022). Panašiai, 2022 m. internetu naudojosi didžioji dauguma (daugiau nei 99 proc.) jaunesnių amžiaus grupių (16–34 m.), tuo tarpu 65–74 metų amžiaus žmonių dalis buvo žymiai mažesnė – 57,1 proc. (Oficialiosios 2022). Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau paslaugų pereina į elektroninę erdvę, sumažėjęs skaitmeninis raštingumas gali didinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę izoliaciją. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad modernios technologijos gali padėti tenkinti vyresnio amžiaus žmonių socialinius poreikius, pvz., sumažinti vienišumą ar socialinę atskirtį, ypač esant sumažėjusiam mobilumui (Bruggencate et al. 2018). Technologijos taip pat gali būti naudingos žmonėms, praradusiems socialinius ryšius vyresniame amžiuje dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, išėjus į pensiją ar netekus antrosios pusės (Cornwell et al. 2008). Nustatyta, kad skaitmeninės priemonės gali būti naudingos priežiūros institucijų gyventojams, patiriantiems socialinės izoliacijos riziką (Neves et al. 2015). Daugelis tyrimų patvirtina, kad skaitmeninių priemonių naudojimas teigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių gerovę, sumažindamas depresijos simptomus ir socialinę atskirtį (Cotten et al. 2014), stiprina pasitikėjimą savimi ir nepriklausomybę (Hill et al. 2015).

Dėl šių priežasčių Senjorų pasaulis inicijavo neformalaus suaugusiųjų švietimo nuotolinę veiklą. Šio straipsnio tikslas – remiantis atlikto žvalgomojo tyrimo duomenimis, išsiaiškinti vyresnio amžiaus žmonių Interneto naudojimo dažnumą, įvertinti vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į Senjorų pasaulio veiklas ir pristatyti ilgalaikę 2023-2025 metams strategiją. Ruošdami „Senjorų pasaulis” ( toliau SP) ilgalaikę 2023-2025 metams strategiją, rėmėmės prieš metus pasiruoštu  Pokyčių žemėlapiu. Jame įsivardijome sprendžiamą  vyresnio amžiaus žmonių užimtumo ir įtraukimo į visuomenės gyvenimą problemą. Keldami SP neformalaus vyresniųjų suaugusiųjų švietimo ir socialinės integracijos tikslą, siekėme sukurti šiuolaikišką, inovatyvią, virtualią mokymų ir bendravimo erdvę vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems tobulėti ir prasmingai leisti laiką.

SP kviečia mažiau galimybių turinčius vyresnio amžiaus žmones burtis į virtualią bendruomenę ir įsitraukti į visuomenės gyvenimą, skatina ir palaiko vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą grupinėse veiklose, nukreiptose į fizinės ir psichinės sveikatos palaikymą, bendrųjų gebėjimų, įgūdžių stiprinimą ir atnaujinimą, skatina šeimų ir skirtingų kartų bendradarbiavimą, įtraukia į savanorišką veiklą.

Siekdami išsiaiškinti senjorų patirtis ir nuomonę apie SP organizuojamas nuotolines atviras  paskaitas ketvirtadieniais, atlikome apklausą. Taip pat buvo mėginta suprasti, kiek aktyviai ir kokiems tikslams vyresnio amžiaus žmonės naudojasi kompiuteriais.

Metodika. Taikant netikimybinę atranką, 2023 m. balandžio -birželio mėn. atliktas žvalgomasis tyrimas –  internetinė apklausa. Apklausa vyko www.apklausa.lt puslapyje https://apklausa.lt/f/qk8jvzv.fullpage   Į apklausą iš viso atsakė 151 senjorai. Atsakiusiųjų amžius svyravo nuo 53 m. iki 88 m. Amžiaus vidurkis – 68.7 m. Vienas respondentas savo amžiaus nenurodė. Apklausai klausimyną padėjo sukurti Lietuvos socialinio mokslo centro darbuotojos – mokslininkės Sarmitė Mikulionienė, Gražina Rapolienė ir Margarita Gedvilaitė.  Apklausos rezultatus apibendrinti padėjo savanorės, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto studentės Goda Steponavičiūtė ir Kamilė Baltrušaitytė.

Apklausos rezultatai

Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas. Paklausti, kaip dažnai jaučiasi neturintys ką veikti, dauguma atsakiusiųjų į klausimą pripažino nenuobodžiaujantys. Per dieną neturintys ką veikti niekada nesijaučia arba taip jaučiasi retai 105 į apklausą atsakę vyresnio amžiaus žmonės (77.2% atsakiusiųjų į klausimą), kartais nuobodžiauja 25 (18.4%), dažnai – 5 (3.7%) , o nuolat – tik 1 atsakęs senjoras.

Panašūs rezultatai gauti matuojant  veiklos trūkumą per savaitę 94 (71.8%) į klausimą atsakę senjorai nenuobodžiauja niekada arba retai jaučiasi neturintys ką veikti, kartais veiklų trūkumą patiria 30 senjorų(22.9%), dažnai – 7 (5.3%). Šiuo atveju nei vienas iš atsakiusiųjų nepaminėjo, kad nuolatos jaustųsi neturintys ką veikti.

Naudojimasis internetu. Dauguma senjorų naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais kasdien naudojasi internetu (127 senjorai, 84.1% atsakiusiųjų), kas rodo gana aukštą skaitmeninį apklaustos grupės įtrauktumą 17 atsakiusių senjorų (11%) internetu naudojasi dauguma dienų, 5 (3.4%) – keletą kartų per savaitę. 2 senjorai paminėjo tik retkarčiais besinaudojantys internetu. Apklausos imtyje nebuvo respondentų, kurie niekada nesinaudoja internetu.  Apklausoje teirautasi, kokios informacijos apklaustieji ieško internete. Daugiausia pasikartojęs atsakymas (123 kartai) buvo naudojimasis e-bankininkystės paslaugomis. Panašus skaičius apklaustųjų, t.y. 122, internetu  naudojasi mokymosi ir savišvietos tikslais. 113 respondentų internetu naudojasi ieškodami pramogų ir laisvalaikio praleidimo būdų. Senjorai  dažnai internetu naudojasi norėdami paskaityti žiniasklaidos portalus (101 atsakymai) ar ieškodami informacijos apie gydymo įstaigas (84 atsakymai).  Naudojimasis e-valdžios paslaugomis taip pat buvo gana dažnas pasirinkimas (pasirinkta 71 kartų). Kiek rečiau internetas naudojamas socialinių paslaugų paieškai (46 pasirinkusieji) ir rečiausiai – draugų paieškos socialiniuose tinkluose (17). Pusiau atviras klausimas leido respondentams įrašyti ir savo atsakymus, kokiais tikslais jie naudojasi internetu. Pavyzdžiui, atsirado teigiančių, kad internetu naudojasi norėdami apsipirkti. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės internete taip pat ieško naudingų patarimų, maisto receptų. Nurodytas atsakymas, kad internetas naudingas, norint pasidomėti apie organizuojamas keliones. Taip pat du atsakiusieji naudoja internetą darbiniais tikslais. Vienas iš jų internete turi savo verslą.

Beveik visi apklausoje dalyvavusieji taip pat naudojasi socialiniais tinklais, t.y. Facebook (148 atsakiusieji, 98%). Socialiniu tinklu Facebook nesinaudoja tik 3 respondentai.

Dalyvavimas Senjorų pasaulio veikloje. Apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė, 94 žmonės (62.3% ) dalyvavo Senjorų pasaulio veikloje.  30.5% (46 žmonės) Senjorų pasaulio veikloje nedalyvavo ir naujienlaiškio neprenumeruoja. Dar 9 žmonės veikloje nedalyvavo, tačiau prenumeruoja Senjorų pasaulio naujienlaiškį. Vis dėlto, šios apklausos metu norą nuo šiol gauti naujienlaiškį išreiškė dar 52 žmonės, kurie iki tol arba nedalyvavo Senjorų pasaulio veikloje ir neprenumeravo naujienlaiškio, arba dalyvavo, bet naujienlaiškio neprenumeravo. Dar 2 respondentai į klausimą apie dalyvavimą Senjorų pasaulio veikloje neatsakė.

Tų respondentų, kurie atsakė, kad jiems yra tekę dalyvauti Senjorų pasaulio veikloje, taip pat buvo klausta, kokiomis šios iniciatyvos teikiamomis paslaugomis teko naudotis. Beveik toks pats skaičius žmonių, kurie dalyvavo Senjorų pasaulio veikloje nurodė, kad ketvirtadieniais klausosi  organizuojamų paskaitų Zoom platformoje (90 asmenys). 61 žmogus taip pat teigė šiuo metu priklausantys arba kada nors priklausę Senjorų pasaulio klubui. Panašus skaičius, 56 respondentai, paminėjo dalyvavę Senjorų pasaulio organizuojamuose renginiuose, t.y. nuotoliniuose mokymuose ar gyvuose susitikimuose. Vadinasi, tarp dalyvavusių Senjorų pasaulio veikloje asmenų populiariausias yra ketvirtadieninių paskaitų klausymas, jas klauso beveik visi kaip nors dalyvavę iniciatyvos veikloje.

Iš 88 senjorų, kurie atsakė, kad yra dalyvavę Senjorų pasaulio veikloje, 40 (45.5%) teigė, kad prisijungus prie šios iniciatyvos pagerėjo jų emocinė būklė. Dar 8 (9%) iš jų atsakė, kad emocinė būklė pagerėjo netgi labai. 36 (40.9%) respondentai teigia pokyčio nepastebėję. 4 (4.5%) asmenys į klausimą neatsakė.

Tyrimo rezultatai apie psichinės ir emocinės sveikatos modulio, kuris padėtų susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, integravimą Senjorų pasaulio veikloje parodė, kad kiek mažiau nei pusei toks modulis būtų reikalingas  (41.4% , 60), o kiek daugiau nei trečdaliui (35.2%, 51) – nereikalingas. Prie kategorijos „kita“  dominavo atsakymai nežinau (6), keli respondentai įvardijo tokį modulį kaip kartais naudingą (3).

Taigi, tyrimo duomenys parodė, kad apklausoje dalyvavę vyresnio amžiaus žmonės gana aktyvūs ir įtraukti. Didžioji dalis nepatiria nuobodulio savo kasdienybėje, taip pat didižioji dalis naudojasi internetu. Daugiau nei pusė dalyvauja Senjorų pasaulio veiklose ir klausosi organizuojamų paskaitų, o dalyvavimas veiklose teigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių emocinę būklę.

SP strategijos veiklų planavimas. Remiantis apklausos rezultatais planavome veiklas 2023-2025 metams. SP klausytojų auditoriją sudaro skirtingo amžiaus, išsilavinimo, socialinio statuso, kaimo, miestų ir mažų miestelių gyventojai, turintys skirtingus poreikius, todėl siekiame, kad mokymosi ir savanorystės veiklose visi jie jaustųsi saugūs, gerbiami, reikalingi. SP tikslas – kokybiškos ir daugumai prieinamos paslaugos, todėl planuojama paruošti daugiau savanorių regionuose; plėtoti socialinį verslą ir jo teikiamas viešąsias paslaugas. Virtualus SP pobūdis leidžia apimti visus Lietuvos regionus, įtraukti tuos Lietuvos gyventojus, kurie turi galimybes naudotis internetu, tuo pačiu galime kviesti profesionalius lektorius, nepriklausomai nuo jų darbo ar gyvenamosios vietovės.

SP 2023-2025 metų strategijoje pažymėjome, kad savo veikloje remsimės šiais principais: pasirinksime veiklos kryptis, nukreiptas į ateitį ir naujoves; tikėdami, kad viskas prasideda nuo noro mokytis ir tobulėti vertinsime kiekvieną žmogų, jo individualumą ir patirtį. Konsultavimas visą gyvenimą yra atraminė veikla, plėtojant mokymąsi visą gyvenimą, kad mokymasis būtų labiau patrauklus, naudingas ir efektyvus. Siekdami tikslų dirbame komandoje ir visada vieni kitus palaikome;  priimame sprendimus sąžiningai ir veikiame skaidriai.

Mums yra svarbūs SP esamų ir būsimų bendruomenės narių socialinis aktyvumas ir tarpusavio ryšiai, sveikata, atvirumas naujovėms, kognityviniai gebėjimai, saugumas, dvasingumas.

Išskyrėme 4 strateginės ( prioritetinės) veiklos kryptys:

1. Mokymosi visą gyvenimą galimybių sudarymas vyresnio amžiaus žmonėms.
2. Socialinės integracijos ir ekonominės veiklos skatinimas (konsultavimas).
3. Socialinio verslo vystymas ir veiklos tęstinumo užtikrinimas.
4. Komunikacija ir organizacijos įvaizdis visuomenėje.

Šioms strateginės veiklos kryptims įgyvendinti, išsikėlėme uždavinius:

Ugdydami vyresnio amžiaus žmonių kūrybiškumą, kaip problemų sprendimo būdą savirealizacijos ir saviugdos procese, sieksime paruošti SP neformalaus ugdymo suaugusiems modulių programas. Nuolat tirsime mokymosi poreikius, ypatingą dėmesį skiriant informacinių technologijų įgūdžiams lavinti. Gerindami paskaitų kokybę, parengsime aprašą ir supažindinsime lektorius su paskaitų vyresnio amžiaus žmonėms specifika. Užmegsime ir palaikysime ryšius su vietos savivalda. Įtrauksime SP bendruomenės narius į darbo grupes, komisijas, kur sprendžiami vyresnio amžiaus žmonių klausimai. Kursime atvirą ir saugią aplinką, kurioje pilietiškumas suvokiamas kaip sąmoningo žmogaus pasirinkimas.

Socialinės integracijos ir ekonominės veiklos konsultavimo krypties įgyvendinimui informuosime SP narius  bei susitikimų dalyvius apie senjorų socialinės įtraukties priemones bei ekonominės veiklos (įsidarbinimo) ir savanoriavimo galimybes. Tobulinsime savanorių, organizuojančių ir vykdančių vyresnio amžiaus žmonių mokymą, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas ir įgūdžius, ugdysime jų asmeninę iniciatyvą ir atsakomybę. Bendradarbiausime su Lietuvos mokslininkais (Lietuvos socialinių mokslų centru, Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu) aktyvaus senėjimo koncepcijos sklaidai bei tobulinimui. Nuolat ieškosime priemonių, kaip supažindinti su inovatyviomis mokymosi priemonėmis kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir įtraukti juos į SP bendruomenę. Pasitelkdami advokaciją, dalyvausime sprendimų priėmimo darbo grupėse, komisijose.

Vystydami socialinį verslą ir užtikrindami veiklos tęstinumą atnaujinsime jau turimų 5 modulių programas ir parengsime psichinės sveikatos modulį. Didindami SP darbo efektyvumą, tobulinsime darbuotojų kompetencijas. Sukursime ir išlaikysime 3 naujas darbo vietas: projektų vadovo, komunikacijos specialisto, informacinių technologijų administratoriaus. Nuolat ieškosime naujų finansavimo šaltinių.

Gerindami SP įvaizdį viešojoje erdvėje ir plėtodami viešuosius ryšius parengsime ir įgyvendinsime komunikacijos strategiją. Nuolat tobulinsime svetainę, atnaujinant ir pritaikant vyresnio amžiaus žmonėms, kad jiems būtų patogu naudotis informacijos pateikimo kanalu. Sukursime aplikaciją, kuri taptų pagrindiniu informacijos kanalu. Priklausysime ir dalyvausime giminingų organizacijų tinkluose. Dalyvausime tarptautiniuose projektuose, perimant teigiamą patirtį iš užsienyje panašia veikla užsiimančių organizacijų.

SP plėtros ištekliai – ne kapitalas, technologijos, o žmogiškieji ištekliai, t. y. darbuotojai ir savanoriai, jų žinios, gebėjimai, kvalifikacija, kompetencija. Darbuotojai ir savanoriai, tobulindami savo žinias ir įgūdžius, nuolatos mokydamiesi, padeda prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. SP vadovaujančiojo personalo kokybei įtakos turi sukaupta ilgametė veiklos/ darbinė patirtis. Kiekvienas darbuotojas ar savanoris yra skatinamas siekti profesionalumo savo srityje, nes kompetentingumas – tai efektyvi, kokybiška veikla ir akivaizdūs rezultatai, kurie tenkina organizacijos veiklai keliamus reikalavimus.

Apibendrinant , formuodama savo ilgalaikę strategiją 2023-2025 metams, visuomeninės  organizacijos „Senjorų pasaulis”   kertiniai aspektai yra vyresnio amžiaus žmonių įtrauktumas ir paslaugų prieinamumas, bei siekis atitikti skirtingų vyresnio amžiaus žmonių grupių poreikius.

 

Straipsnį parengė dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, vyresnioji mokslo darbuotoja Lietuvos socialinių mokslo centro Sociologijos institute; docentė VilniusTech kūrybinių industrijų fakultete

Vida Greičiuvienė, „Senjorų pasaulis” įkūrėja, direktorė

 

1. Bruggencate, T. T., Luijkx, K., G., Sturm, J. 2018. Social needs of older people. Ageing and Society 38(9): 1745-1770. DOI: hps://doi.org/10.1017/S0144686X17000150.
2. Cornwell, B., Laumann, E. O., Schumm, L. P. 2008. The social connectedness of older adults: a national profile. American Sociological Review 73, 2, p. 185–203. DOI: 10.1177/000312240807300201.
3. Cotten, S., Ford, G., Ford, S. Hale, T. 2014. Internet use and depression among retired older adults in the United States: a longitudinal analysis. Journals of Gerontology: Psychological Sciences and Social Sciences 69B, 5, p. 763-71. hps://doi.org/10.1093/geronb/gbu018.
4. 2019. Prieiga internete: hps://ec.europa.eu/eurostat/data/database
5. Gruževskis, B., Pocius, A. 2022. Lietuvos jaunimo ir pagyvenusių žmonių padėties darbo rinkoje kaitos transformacijos: demografinis požiūris. Filosofija. Sociologija 33(4): 372-384.
6. Hill, R., Bes, L., Gardner, S. 2015. Older adults’ experiences and perceptions of digital technology: (dis)empowerment, wellbeing, and inclusion. Computers in Human Behavior 48, issue C, p. 415-23. DOI: 10.1016/j.chb.2015.01.062.
7. Mikulionienė, S. Gedvilaitė-Kordušienė, M. 2014. Lietuvos gyventojų senėjimas XXI a. pradžioje: demografinis ir gyvenimo kokybės aspektai. Mokslo studija „Lietuvos gyventojai: demografinė raida ir struktūros“. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras, p.25-43.
8. Neves, B. B., Franz, R. L., Munteanu, C., Baecker, R. Ngo, M. 2015. My hand doesn’t listen to me! Adoption and evaluation of a communication technology for the ‘oldest old’. In Proceedings of the 33rd Annual ACM Conference on Human Factors in Computing Systems. ACM, 1593-602. hps://doi.org/10.1145/2702123.2702430.
9. Oficialiosios statistikos portalas. 2022. Duomenų bazė “Informacinės technologijomis”, https://osp.stat.gov.lt/informacines-technologijos.
10. Šuminas, A., Gudinavičius, A., Aleksandravičius, A. 2018. Skaitmeninės atskires požymiai ir lygmenys: Lietuvos atvejo analizė. Informacijos mokslai 81, p. 7- 17. hps://doi.org/10.15388/Im.2018.0.11937.