Laiminga senatvė sau ir kitiems – vizijos šviesoje „Senjorų pasaulyje“  (toliau SP) buriasi bendraminčių bendruomenė. Brandaus amžiaus žmonių, kuriems norisi bendrauti oriai, dalintis savo sukaupta patirtimi, įsikvėpti prasmingai kasdienybei. 2022 vasario mėnesį pirmuose klubo susitikimuose diskutavome su ką tik prisijungusiais smalsuoliais, kokiame klube jie norėtų leisti laiką. Kad būtų smagu!- tąkart išgirdome iš daugumos. Dar psichoterapijos tėvas  K. Jungas  rašė, kad vien tik buvimas šalia laimingo žmogaus, daro laimingesniu patį žmogų.

SP išskirtinumas- reikia būti išmaniu, kad galėtum dalyvauti Zoom platformoje vykstančiose paskaitose. Senjorų pasaulio klubas vasarą neužsidaro atostogų laikotarpiui. Sumažėja veiklų tuose moduliuose, kuriuose vyksta nuolatinės paskaitos. Planuodami SP klubo renginius vasaros laikotarpiui, nusprendėme mažiau laiko skirti klubo virtualiems susitikimams, bet padaryti vasaros šventę- klubiečių susitikimą „Vasarvidžio popietė dvare“ išlaikydami dvaro, kaip kultūros nešėjo vaidmenį. Kad į susitikimą klubiečiai galėtų atsivežti savo kaimynus ar draugus, kuriems turėtų galimybę parodyti koks tas „Senjorų pasaulis”, apie kurį ne kartą pasakojo. Kainodara buvo ypač palanki, kuo didesniam kartu važiuojančių draugų kiekiui.

Apie pačią šventę pasakoja Lidija Marija Girevičienė, gavusi „Metų atradimas“  nominaciją.

Būna įvairių švenčių. Ši vasarvidžio šventė buvo kitokia. Ji sukvietė Senjorų pasaulio klubo narius liepos 19 d. į žydinčių gėlių ir iškilių medžių apsupties Tautvydo dvarą.

Asmeniškai džiugino ir kvietė sudėlioti svarbiausius esamus kliuvinius, kaip pritarti džiugiam kvietimui, nes judu ribotai. Turėjau susitarti su savimi ar sugebėsiu švęsti.  Turbūt didelį ir tikrą norą palaiko kažkas iš aukščiau… Mano  nedrąsų prašymą ir kvietimą mielai suprato klubo lektorė Egidija Laumenskaitė, kurios apie žmogaus dvasinės stiprybės suvokimą ir mokėjimą save kurti tyloje, klausėmės Senjorų pasaulio ketvirtadienio paskaitose. 

Atvykus mus pasitiko žalia ir gaivi dvaro parko aplinka. Grupėmis susibūrusios, su galvas dengiančiomis  skrybėlaitėmis ar šiaip puošmenomis, besišypsančios ir nuotaikingos damos. Malonu buvo pamatyti ir pasilabinti gyvai tik nuotoliniu būdu matomas aktyvią Eleną, ieškančią naujovių Liną, išminties kupiną Despiną ir daug kitų linksmų ir nuotaikingų moterų ir tik keletas vyrų. Klubo komandos narės pasitiko džiaugsmingai, kaip tik jos moka. Švytinčiais veidais, džiugios ir labai puošnios ne tik originaliais apdarais,  jaunystės žavesiu, bet ir širdies šiluma. Živilė, Laura, Jurga ir Vidutė, turbūt  šiam vakarui sukaupusi ilgai puoselėtas savo vidines viltis. Ji juk šio klubo šviesioji vadovė ir vedėja. Kai nejučiom priėjau prie tarsi seniai pažįstamos p.Elenos, pasilabinau ir sužinojau, kad tai Vidutės mama, malonus jausmas išliko supratus  išmintingą, šviesų žmogų. Taip vėliau ir paaiškėjo, kai Vidutė patvirtino, jog jos mama buvo svarbiausia įkvėpėja steigiant Senjorų pasaulio klubą.

Kai prasidėjo programa, buvo pateikti išradingi klausimai, esančios prie stalo susipažinom arčiau. Mano nerimas, net kažkoks jaudulys dingo. Buvo jauku, sava ir šviesu širdyje. Aitrino širdį graudulys klausantis iš Dzūkijos atvykusių retro ansamblio „Neramios širdys“ moterų dainų, jų žodžiai spaudė ašaras. „Gražu, jausminga, noriu verkti“- pasakiau priėjusiai pasiteirauti ar viskas gerai jaunajai komandos narei Jurgai – „O jūs ir paverkit, juk suprantama, nelaikykite emocijų“ – patarė ji. Ne,  džiaugsmas sutramdo ir tokias ašaras. Džiaugsmo buvo daug. Akordeono garsai ir net šokiai. O kodėl ne? Šokom ir buvo linksma. „Neramių širdžių” moterų kolektyvas atvežė ne tik dainas, bet ir  paragauti tikro grikinio meduolio ir „kurcinio ašarų“.

Degustuoti tikro lietuviško midaus „Saulės midus“ skonius buvo tikras netikėtumas. Nors ir nedaug laipsnių midus, bet truputį svaigino. Jo sukūrimo istorijos buvo gera klausytis savininkų dukros Valerijos ir jos vyro Donato Bagdonavičių degustacijos. Šaunu, kad mamos puoselėjamas midaus gamybos tradicijas tęsia jauna šeima.  https://www.saulesmidus.lt/ paskanauti išskirtinio skonio, 20m. tobulinto, namų gamybos midaus.

O tortas, švytintis ir didelis. Skonis neišpasakytas. Ragavom ir mėgavomės.

Nustebino visiškai nelauktas džiaugsmo momentas, kai  buvau nominuota „Metų atradimo“ nominacija už indėlį  į „Senjorų pasaulį“. Iš tikrųjų mano indėlis labai kuklus ir gali būti tikrai didesnis, tuo neabejoju. Dėkinga esu ir širdingai dėkoju  komandai už tiek pastangų rengiant šią nuostabią vasarvidžio Šventę. Ji baigėsi, bet liko bendra grupinė nuotrauka, liko nepamirštamo bendravimo momentai, šypsenos ir tikras atpalaiduojantis nuo visko džiaugsmas. Asmeniškai dėkoju stalo kaimynei Laimutei už moralinę paramą, išradingajai Elenai už ,,paruoštuką“ pasaką. Žinoma, mano geroji kelionės bičiulė ir dvasinė patarėja mieloji Egidija dar nudžiugino padovanojusi savo įžvalgų pamąstymus sudėtus į knygą ,,Savęs kūrimas tyloje“.

Šventė ilgai išliks kaip paskatinimas džiaugtis tikrumu, geranoriškumu ir svarbiausia supratimu apie vyresnių žmonių norus, jų godas ir net liūdesį.   

Dvi garbios damos popietėje dvare  Elena Jankauskienė ir Lidija Marija Girevičienė

Vasaros šventėje buvo puiki galimybė įteikti „Senjorų pasaulio” klubo nario ženkliukus seniai dalyvaujantiems nariams, su kuriais nebuvo galimybės susitikti anksčiau.

Komandos narių Lauros, Jurgos, Živilės ir mano sprendimu buvo išrinktos 11 nominacijų, kurios buvo įteiktos šioms narėms už jų svarų indėlį į klubo veiklą.

„Išminties deivė” – Despinai Midvikienei už išminties perlus paskaitų ir susitikimų metu.

„Stiliaus ikona” – Birutei Julijai Gedvilienei už aprangos kultūros propagavimą.

„Kūrybiškiausia siela”  – Reginai Butkevičienei už kūrybiškumą ne tik rankdarbių, bet ir eilių rašyme.

„Metų filantropė”-  Irenai Leončikienei už dosnumą ir visokeriopą paramą.

„Metų talentas”- Audronei Berankienei už įsimintiną kūrybą keramika.

„Memuarų rašytoja” – Linai Kazlauskienei už aprašytus vaikystės randus memuarų rašymo užsiėmimuose.

„Metų bičiulystė“ – Laimai Paurienei už draugiškumą ir bendradarbiavimą.

„Metų pastiprinimas“-  Elenai Petkevičienei už palaikymą socialiniuose tinkluose.

„Metų atradimas“- Lidijai Marijai Girevičienei už išieškotas lektorių rekomendacijas.

„Metų fotoreporterė“- Aldonai Katilienei už reportažus ir nuotraukas iš visų mūsų kelionių.

„Metų gerbėja“ – Vidai Miginienei už lojalumą, ambasadorystę ir ištikimybę.

Vienas iš kiekvieno Senjorų pasaulio gyvų renginių privalumų – tai galimybė klausytojams susipažinti su lektoriais. Vasaros šventėje dalyvavo Užsienio kalbų modulio prancūzų kalbos dėstytoja Asta Pinkevičienė su savo dukryte Elzyte ir pakvietė nuo rudens prisijungti mokytis prancūzų kalbos  į naujai formuojamą grupę.

Sveikatingumo modulio lektorė Sigita Vaičiutė  birželio mėnesį pravedė 3 seminarų ciklą:  gamtos dovanos – https://gyvatos.com/ atsivežė išbandyti savo produktų. GYVATOS bendruomenės produktai yra ypatingi tuo, kad gaminami rankomis, su asmeniniu prisilietimu ir meile, energija įdedama į kiekvieną žingsnį ir detalę. Daugelis produktų gaminami iš Lietuvoje augančių natūraliai ar su meile ekologiškai auginamų augalų. Kiti, kurių nėra Lietuvoje ir jie yra būtini produktams, yra atrenkami atsižvelgiant į tvaraus auginimo ir rinkimo praktikas bei ekologišką kimę.  Ryšys su visata, pagarba jai ir jos dovanoms yra tai, kas mus įkvepia ir veda. Produktas pagamintas rankomis labai skiriasi nuo pramoniniu būdu pagaminto produkto todėl, kad jame yra žmogaus, kuris tą produktą gamino energija. Ne mašinos, aparato, o žmogaus energija susijungusi su gamtos energija. Toks produktas turi ne tik stipresnį poveikį, tačiau turi tausojantį poveikį tiek gamtai, tiek ir vartotojui. Senjorų pasaulio klubo nariai turės galimybę pirkti šios firmos produktus su nuolaida.

Ketvirtadienio paskaitų  lektorė prof. Egidija Laumenskaitė Dvasinio Ugdymo ir Meditacijos Centro vadovė http://www.dumc.lt/ taip pat atvažiavo ne tuščiomis rankomis, o atsivežė vertybių ratą. Kiekvienas dalyvis turėjo galimybę sukti ratą ir sužinoti, su kokia vertybe turi praleisti šią dieną.

Profesorės paskaitos susilaukia daugiausia peržiūrų. Nuoroda į paskaitą „Tik akimirka sau”  https://youtu.be/kxYFKMvaOBg

Kūrybinių dirbtuvių lektorė Regina Butkevičienė, tuo pačiu yra ir klubo narė. Paskutianiame užsiėmime spalvinome jos sukurtas mandalas. Tačiau į šventę Regina atsivežė net 4 sukurtus akrostichus.

V asaros grožis ilgai netrunka

A idint giesmelėms, spalvos pablunka

S irpsta skanėstai turguj ir soduos…

A r jau trumpėja dienos, ar rodos?

R ąžos kas rytą saulė pro langą,

V akare ryškiai spalvina dangų…

I r sugalvojo kai kas mums šventę-

D ovaną džiaugtis, bendraut, gyventi…

I r tegu spindi vasaros spalvos,

S krybėlės puošia moterų galvas.

– V A S A R V I D I S

Akrostichų autorė, „Kūrybiškiausia siela” nominacijos laureatė Regina Butkevičienė su komandos nare Laura Stankūne

Vertingas dovanas lektoriams jau ne pirmą kartą  įsteigė Diana Bekasėnė, paskaitos klubo nariams apie brandžios odos  priežiūrą lektorė, UAB Megami savininkė ir kūno priežiūros specialistė https://www.megami.lt/proceduros/.

Nuotraukoje renginio rėmėjai Diana ir  Egidijus Bekasėnai.

„Šypsenos akademija“ dovanojo kiekvienam dalyviui po savo turiniu vertingą žurnalą, kuriuos gavome prieš pat renginį dar kvepiančius dažais patys pirmieji.

Atvykusius į renginį pasitiko fortepijono ir saksofono garsai. Dėkojame Kėdainių muzikos mokyklos dėstytojui Edvinui Šablevičiui ir jo kolegai Jonui Stankevičiui už elegantišką ir profesionalų koncertą.

Nuotraukoje muzikantus Edviną Šablevičių ir Joną Stankevičių atsiveda žavingoji „Renginių mozaika” įkūrėja Laimutė Semėnienė.

Kaip organizacija, esame dar labai jauna ir kiekvienas palaikymas, konsultacijos suteikia stiprybės. Dėkojame Socialinio verslo asociacijos vadovei Viktorijai Bražiūnaitei ir jos kolegei Auksei Kontrimienei už paramą ir socialinio verslo pastiprinimo žodį. Auksė labai vaizdžiai papasakojo kas tai yra ir kuo svarbus socialinis verslas Lietuvoje.  https://lisva.org/

Retro ansamblis  „Neramios širdys“ į dvaro sodybą netoli Kėdainių atvyko iš Varėnos rajono Dubičių kaimo. Pasipuošusios, pasitempusios moterys vien jau savo būvimu puošė renginį ir kėlė nuotaiką visiems. Akapela dainuojančių moterų romansai  virpino širdis. Koncertas pranoko visų lūkesčius.

Atvažiuodamos moterys pasikvietė muzikantą Praną, kad galėtų pagroti žaidžiant žaidimus ir šokant. Dėkojame  muzikantui už šventinės nuotaikos kūrimą.

Didžiausias siurprizas buvo , kai bedainuojant  Julijos Augustauskienės dainą „Brasta” nuo kėdžių pakilo ir  prisijungė Šilainių bendruomenės centro folkloro moterų ansamblis “Slaunos su škarpetkutėm “, vadovaujamos Herminijos Vokietaitienės. Penkios damos su skrybėlaitėmis taip pat atvyko į vasaros šventę pasilinksminti. Jas suorganizavo ir atsivežė prie klubo besiruošianti prisijungti Zita Ivoškaitė. Damos matavosi jų atvežtomis savos gamybos skrybėlaitėmis.

Ypatinga padėka už šiltą priėmimą, nuostabią aplinką – Tautvydo dvaro https://tautvydo-dvaras.lt/ šeimininkei – Ramutei Škudienei. Tai jos kasdieninio darbo išpuoselėtas dvaro parkas  džiugino akis ir širdį, fotoaparatu norėjosi įamžinti visas žydinčias akimirkas. Maisto pateikimas ir skonis buvo nepakartojamas pačiam išrankiausiam gurmanui.  Tikimės čia dar sugrįžti.

Nuotraukoje dvaro šeimininkė Rimutė Škudienė ir  Vida Greičiuvienė.

Nuoširdžiausi dėkingumo žodžiai renginio organizatorių – savanorių komandai, kuri kaip dar niekada buvo didžiulė ir atsidavusi. Ne visi dalyvavo šventėje, tačiau nemažai prisidėjo kad renginys liktų įsimintinas: psichologė Sonata Aaltonen, VU Sociologijos kurso studentai Gytis Gumbis, Goda Steponavičiūtė , Kamilė Baltrušaitytė. VšĮ „Renginių mozaika“ vadovė ir siela Laimutė Semėnienė kiekvienam rado laiko ir padėjo suvaldyti visus norinčius įsiamžinti fotosesijoje fotografei Kristinai  Petrikonytei, kurios nuotraukomis grožimės šiame straipsnyje.

Tačiau DIDŽIAUSIAS  ir NUOŠIRDŽIAISAS AČIŪ manau ne tik mano, bet ir visų šventės dalyvių vardu apkabina Živilę Kurienę, Laurą Stankūnę, Jurgą Eidukevičienę, Justiną Indriliūnaitę, kurių energija vedant renginį, rūpinantis, kad visi jaustųsi patogiai, ženkliai prisidėjo prie šventinės nuotaikos ir ilgam įsimintino renginio kūrimo.

Pabaigai dalinuosi klubo narių įspūdžiais:

„Nuostabi, graži, prasminga, dvasiškai turtinga bendraminčių vasarvidžio popietė Tautvydo dvare. Visi pajaunėjom, užmiršom ligas, buities rūpesčius , tapome tikromis damomis… Štai ką gali padaryti bendrystė senjorų pasaulyje. Ačiū vadovei gerb. Vidai Greičiuvienei ir jos komandai už puikiai, darniai ir sklandžiai suorganizuotą programą, gebėjimą visus pamatyti, apkabinti ir užimti. Išsiskirdami nesakėme viso gero, sakėme iki pasimatymo!” Elena Petkevičienė – „Metų pastiprinimas” nominacijos laureatė.

„Buvo graži šventė ne vien todėl, kad ji graži. Ištrūkau iš kasdienės rutinos. Galima apsimesti, kad tos rutinos nėra, kad kiekvieną dieną sutinku kaip šventę. Bet nereikia meluoti sau, nes taip nėra. O kas gali būti vertingesnio už žmogaus ryšį su žmogumi. Ar ne Antuanas de Sent Egziuperi taip yra rašęs? Jūs, mielosios, kurios organizavote šią šventę, tą ryšį dar labiau sustiprinote. Kai kurių žmonių veidus buvau mačiusi tik kompiuterio ekrane, bet kai gyvai susitikome, atrodė, jog esam seniai pažįstamos. Bet juk taip ir yra. Ne kartą esame atviravę, nuoširdiai išsipasakoję, net ir apsiašaroję. Kartais būdavo, kad ir nesuprasdavome vienos kitų ir tai natūralu – juk esame skirtingos, kiekviena su savo pasauliu. O čia, šventėje, visos – lyg karalienės su tom puošniom skrybėlaitėm, prie midaus ragavimo, prie senjorų torto, su šokiais, dainom, muzika… Dėkoju likimui, kad leido susitikti. Dėkoju organizatorėms. Jūs nuostabios. Ir balius nuostabus. Kaip sakė mano draugė Elvyra, buvo smagiau nei vestuvėse. Klausantis pasakos apie karalių, taip ir skambėjo ausyse dainos žodžiai “Noriu karalium būti, noriu linksmai gyvent, nors dienai, nors minutei duokit karūną man..”už tą minutę dėkojo Lina Kazlauskienė.

„Ilgai lauktas susitikimas Tautvydo dvare baigėsi, bet širdyje ir atmintyje vis dar ir dar iškyla vaizdai: grakščiai vaikščiojančios damos su įmantriomis skrybelaitėmis, šventiškais rūbais, o svarbiausia – su gera nuotaika: šypsena lūpomis bėgiojo, šilti žodžiai liejosi kaip iš gausybės rago, o apkabinimai tokie nuširdūs, tokie savi, ir, atrodo, nesibaigantys… Taip mezgasi tikra draugystė!

O mūsų SP komanda – Vida, Živilė, Laura ir Jurga – spindėjo ne tik savo išskirtine apranga, bet ir žavėjo savo pasiruošimu, dalinosi programa, tikrino mūsų įgytas žinias. Smagu buvo pamiklint savo smegenis!

Pagalvota net apie dovanas ir nominacijas. Labai jaudinantys momentai.

Ačiū „Neramių širdžių” žavioms dainininkėms už jautrias romantines ir liaudies dainas. Neapsieita, Žinoma, ir be šokių. Šokių sūkuryje skriejo ir mano labai garbingo amžiaus kojelės!

Dėkoju žavingai renginių organizatorei Laimutei, kuri lengvai ir virtuoziškai “vairavo” mano kūną valso ritmu.

Ačiū! Viskas įsimintina! Norisi sušukti “Sustok, akimirka žavinga!” Verta laukti kitų gyvų susitikimų” – sakė Despina Midvikienė nominuota “Išminties deive”.

„Vasarvidžio popietė – tai šypsenų ir skrybėlaičių fiesta. Susirinkome iš įvairių Lietuvos kraštų, bet tokie savi, su savo patirtimi ir gyvenimo keliu… Tautvydo dvaro pobūvyje buvo muzikos, šypsenų, pokalbių, dainų ir šokių… Grįžusi dar ilgai  ilgai buvau lyg pasakoje. Džiaugiuosi, kad yra Senjorų pasaulis, kad gražus tas mūsų amžėjimas.. tik reikia norėti būti šio pasaulio dalimi” – kviečia jungtis  Vida Miginienė nominuota „Metų gerbėja” .

Renginio pabaigoje Elena Jankauskienė visiems pasekė pasaką apie karalių, kurio sename, amžių nugludinto žiedo paviršiuje buvo išraižyti stebuklus darantys žodžiai: viskas praeina…