“Smalsumas – gyvenimo variklis”  paskaitoje pristatėme vieną iš keturių: sveikata, pagarba sau ir kitiems, bendruomeniškumas – “Senjorų pasaulis” vertybių.  Labiausiai įstrigo lektorės psichologės Ugnės Juodytės paskaitos pradžioje išsakyta mintis,  kad be smalsumo neišgyventume.

Kodėl buvo pasirinkta ši vertybė?

Gyvenimas ypatingas tuo, kad jame veikia dvilypės jėgos: vienos siekia užkonservuoti ir išsaugoti esamą tvarką, kitos skatina veržtis pirmyn. Štai iš kur mūsų noras ieškoti naujovių, pokyčių, neužsisėdėti viename kambaryje. Iš kitos pusės,  mums patinka būti pažįstamoje aplinkoje, jame mes ieškome saugumo ir pastovumo, nenorime išeiti iš savo susikurtos komforto zonos. Smalsaujame, kai norime pašalinti abejones arba siekiame užpildyti savo žinių spragą.

“Jei esate smalsus, visada rasite, ką įdomaus nuveikti. Noras sužinoti, išmokti ką nors nauja leidžia mums tobulėti, o svarbiausia, netapti nuobodomis.” – V. Disnėjus.  

Smalsūs esame ne todėl, kad nežinomi dalykai mums žada kokių nors malonumų ar kad juose slypi grėsmė, kuriai turime užkirsti kelią, – mes tiesiog norime pažinti pasaulį. Smalsumo vedini žmonės ryžtasi visokiems žygiams, keliauja po mažai ištirtas ar nesaugias vietas, žūsta bekopdami į kalnus arba landžiodami olų labirintuose, net jei žino, kad gali susidurti su pavojais.  Prisiminkime šventą raštą, kad už smalsumą paragauti uždraustojo vaisiaus buvome išvaryti iš rojaus.Matyt todėl anksčiau smalsumą smerkdavo  kaip nuodėmingą iš prigimties. Ar prisimenate: “smalsumas pražudė katę”, “smalsi ožka iš proto piemenį veda” ir kitas patarles, kurios ribojo vaiko smalsumą?

Bet kas gi daugiau, jei ne ši nuodėminga aistra keičia žmonių gyvenimą ir skatina pažangą?

Šiandien smalsumas mus atgena į kokią nors šalį ar miestą, mes ieškome ne tik naujų dar nepažintų vietų. Kartais priešingai, norime sugrįžti ten, kur jau buvome. Tokias keliones vadiname sentimentaliomis- kai lankome gerai pažįstamas, bet seniai apleistas vietas, savo vaikystės arba jaunystės šalį. Ieškome emocijos ir patirto jausmo, kurią palikome daug metų atgal.

“Smalsumo instinktas, naujumo ieškojimas, žavėjimąsis tuo, kas nežinoma, yra tai tokios rūšies gyvenimas, kuris grindžiamas, netgi nesąmoningai, tam tikru pasaulėvaizdžiu, tam tikra “filosofija”. Būtent tuo, kad pasaulis, kuriame esame, pasaulis, kurį patiriame, vis dėl to yra šio to vertas” – randu Leszek Kolakowski knygoje “Mini paskaitose apie maksi dalykus”.

Paskaitoje “Smalsumas- gyvenimo variklis” psichologė Ugnė Juodytė pateikė atsakymus į klausimą: ar tikrai žinom, kas yra smalsumas ir kodėl prasminga būti smalsiam?

Pirmiausia Ugnė patarė nuolat treniruotis vis daugiau smalsaujant, ieškant naujų momentų ir naujų temų. Psichologė patvirtino,  kad laimingesni būna smalsesni ir tai veikia abiem kryptimis. Laimės hormonas skatina būti smalsiais, poreikis naujai informacijai turi teigiamą poveikį, nes ateina didesnis pasitenkinimas pačiu gyvenimu. Laimingesnis tas, kuris turi smalsumo daugiau negu vidurkis. Smalsumas taip pat skatina pasiekimus, padeda stiprinti santykius. Smalsaudami mes domimės kitais žmonėmis ir sukuriam teigiamą abipusį santykį. Neįtikėtina, bet jei su gydytoju užmegsite ryšį, domėsitės juo, jis labiau domėsis jūsų liga ir priims teisingesnius sprendimus.

Kartu klausėmės atsakymų į klausimus kur ir kodėl jis mažėja? – Mums atrodo, kad jau viską žinom.

“Aš viską jau žinau iš anksto pasakys lektorius?” – tai pats blogiausias girdėtas dalykas. Iš kur tu gali žinoti tai, ko gal dar ir pats lektorius nežino, nes dar nepradėjo ruoštis paskaitai. Jei iš pavadinimo darai išvadas, tai bent jau prisijunk, pasitvirtink ar tikrai nieko naujo neišgirdai. Nors sutikite, kad mes dažniausiai randame tai, ko ieškome. Norėsime pasitvirtinti, kad nieko naujo – nieko naujo ir nebus.

Aš žinau – esu patyrusi- esu buvusi- žinojimas labiausiai trukdo smalsumui. Trukdo mūsų patirtis.

Ugnė skatina nepasiduoti tokioms mintims. Valydamiesi dantis pajauskite dantų pastos skonį, kvapą, pajuskite kaip šepetėlis liečia dantenas, kokie aplink garsai. Būk čia ir dabar.

Daugiausia dėmesio susilaukė klausimas – kaip jį galime skatinti ir iš naujo užkurti?

“Pradėkime nuo to, kad gali ir nori sužadinti savo smalsumą. Tada sulėtėk ir pradėk tyrinėti aplinką naujoko akimis” –ragino psichologė. Pabūk tuo ateiviu, kuris tau įprastus reiškinius mato pirmą kartą. Bandyk išsiaiškinti kodėl jie tokie.

Dar vienas svarbus Ugnės patarimas neužsisėdėti ir išbandyti naujas aplinkas. Šiandien mes kviečiame jus pasinerti į virtualią erdvę, į mažai pažįstamą erdvę, kuri pilna žmonių, kurie taip pat kaip jūs bando susirasti sau naują aplinką, ieško naujų galimybių ir pažinčių. Psichologė skatina patikėti, kad galite.

Žaidimai išlaisvina mus, patampam vaikais ir džiaugiamės ne tik procesu, bet ir rezultatais. Iš naujo atraskime mėgiamus žaidimus ir kuo įvairesnių veiklų, kad suprastume kas gi mums dabar įdomiausia. Pagal galimybes lankykitės parodose, spektakliuose, koncertuose, sporto renginiuose.

Smalsumas – tai atvirumas pasauliui, naujoms žinioms ir potyriams. Tai aktyvus ir savarankiškas tyrinėjimas, eksperimentavimas, naujos informacijos ir patyrimo paieškos.

Esame smalsūs, nes siekiame įsisavinti naujoves, kad visada galėtume prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Investuojame į saviugdą. Užsiimame įdomia veikla, kad kuo ilgiau išliktume darbingi. Pažinimas ir kūryba yra judėjimas, o judėjimas yra  geriausias būdas išlaikyti pusiausvyrą.

Senjorų pasaulis – tiems, kurie dar ne viską išbandė gyvenime, kurių laukia dar daug pirmų kartų, kurių geriausia patirtis ir laimingiausi metai laukia ateityje.