„Senjorų pasaulio“ atlikta sociodemografinė apklausa siekė geriau pažinti savo bendruomenę ir įvertinti dalyvių patirtis bei poreikius, bei daromą poveikį visuomenei. Tyrime dalyvavo 63 respondentai – daugiausia moterys, kurių amžiaus vidurkis siekia 70 metų. Apklausos metu buvo nagrinėjami įvairūs aspektai: gyvenamoji vieta, narystė klube, interneto ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, dalyvavimas veiklose bei savanorystės patirtys. Surinkti duomenys atskleidžia ne tik demografinius senjorų portreto bruožus, bet ir jų įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą, skaitmenines veiklas bei asmeninius lūkesčius. Šie rezultatai padeda geriau suprasti senjorų bendruomenės poreikius ir tobulinti „Senjorų pasaulio“ siūlomas veiklas.
Sociodemografinės apklausos dalyvių charakteristikos
„Senjorų pasaulio“ apklausoje sudalyvavo 63 respondentai. Apklausos dalyvių amžius svyruoja nuo 56 iki 91 m., amžiaus vidurkis – 70 m. Dauguma atsakiusiųjų, t.y. 60 (95,2%), yra moterys, o likusieji 3 (4,8%) – vyrai. Beveik pusė, t.y. 30 (47,6%), respondentų gyvena Vilniaus apskrityje, dar 15 (23,8%) gyvena Kauno apskrityje, 11 (17,5%) – Klaipėdos apskrityje, po 2 (3,2%) – Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse bei 1 (1,6%) – Utenos apskrityje. 46 (73%) atsakiusieji gyvena didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje), 9 (14,3%) – kituose miestuose, 2 (3,2%) miesteliuose ir 6 (9,5%) kaimo vietovėse. 26 (41,6%) atsakiusieji nurodė esantys vedę ar ištekėję, 17 (27%) – našliai, 15 (23,8%) – išsiskyrusieji ir 5 (7,9%) – nevedę ar netekėję. Gyvenančių su partneriu ar partnere (t.y. neregistruotoje santuokoje) tarp respondentų nebuvo.
Narystė „Senjorų pasaulio“ klube
Dauguma (46 arba 73%) atsakiusiųjų į apklausą nurodė esantys „Senjorų pasaulio“ klubo nariai. 17 (27%) atsakė šio klubo nariais nesantys.
Naudojimasis internetu ir socialiniais tinklais
Apklausos dalyviai galėjo pasirinkti daugiau negu vieną variantą, kokios informacijos ieško internete. Didelė dalis (57 arba 90,5%) apklausos dalyvių nurodė besinaudojantys internetinės bankininkystės paslaugomis. Beveik tiek pat – t.y. po 55 (87,3%) – internete skaito naujienų portalus ir bendrauja su šeima ar draugais socialiniuose tinkluose. 52 (82,5%) respondentai internetą pasitelkia mokymuisi ar savišvietai, 49 (77,8%) ieško pramogų, hobių ar laisvalaikio užsiėmimų, 46 (73%) – informacijos apie gydytojus ar gydymo įstaigas. Dar 25 (39,7%) atsakiusiųjų nurodė internete ieškantys informacijos apie socialines paslaugas. Dar 3 (4,8%) pasirinko variantą kita ir nurodė internetą naudojantys darbui (2, 3,2%) ir apsipirkimui (1, 1,6%).
Tik vienas apklausos dalyvis (1,6%) nurodė nesinaudojantis socialiniais tinklais. Likusieji 62 (98,4%) socialiniais tinklais naudojasi. Iš besinaudojančių socialiniais tinklais, visi 62 (100%) nurodė naudojantys Facebook. Antrasis pagal naudojimą socialinis tinklas – YouTube, kurį nurodė naudojantys 49 (79%). Trečioje vietoje yra video ir audio skambučių bei susirašinejimo platforma Zoom. Ją naudoja 44 (71%) iš naudojančių socialinius tinklus. Panašios paskirties platforma Microsoft Teams naudojama 16 (25,8%) apklaustųjų. Tiek pat jų (16, 25,8%) nurodė naudojantys Instagram, 5 (8,1%) – TikTok. Dar 1 (1,6%) besinaudojantis socialiniais tinklais apklausos dalyvis nurodė naudojantis Telegram ir WhatsApp.
Dalyvavimas „Senjorų pasaulio“ veiklose
Apklausos dalyvių teirautasi, kaip jie sužinojo apie „Senjorų pasaulį“. Didžioji dalis jų apie „Senjorų pasaulį“ sužinojo socialiniuose tinkluose – tai 38 (60,3%) atsakiusieji. 15 (23,8%) kaip informacijos šaltinį nurodė draugus, (buvusius) kolegas ar pažįstamus, o dar 5 (7,9%) – vaikus ar anūkus. Apie „Senjorų pasaulį“ taip pat sužinoma iš naujienų portalų (10, 15,9%), spaudos (4, 6,3%), radijo (2, 3,2%) ar televizijos (2, 3,2%).Pasiteiravus apie dalyvavimo „Senjorų pasaulio“ veiklose dažnį, daugiausia respondentų nurodo veiklose dalyvaujantys kelis kartus per savaitę (28, 44,4%). Maždaug trečdalis (19, 30,2%) „Senjorų pasaulio“ veiklose dalyvauja kartą per savaitę, 7 (11,1%) – kelis kartus per mėnesį, 5 (7,9%) – kartą per mėnesį, 1 (1,6%) – rečiau nei kartą per mėnesį. Dar 3 (4,8%) atsakiusieji „Senjorų pasaulio“ veiklose nedalyvauja.
Respondentai taip pat galėjo nurodyti daugiau negu vieną „Senjorų pasaulio“ teikiamą paslaugą, kuria naudojasi. Daugiausia populiarumo sulaukė ketvirtadieninės paskaitos. Jų klausosi 53 (84,1%) apklausos dalyviai. Didelė dalis – 45 (71,4%) – atsakiusiųjų taip pat nurodo dalyvavę „Senjorų pasaulio“ gyvuose susitikimuose, 34 (54%) – nuotoliniuose mokymuose, 12 (19%) – stovyklose užsienyje. Beveik trečdalis (17, 27%) nurodo prisidėję prie „Senjorų pasaulio“ savanorystės iniciatyvų. Be to, 37 (58,7%) respondentai nurodo esantys (ar anksčiau buvę) „Senjorų pasaulio“ klubo nariais. 1 respondentas (1,6%) nurodė nemokantis prisijungti prie „Senjorų pasaulio“.
Nuotolinių paskaitų ar seminarų klausymas
Apklausoje užduotas klausimas, kaip dažnai respondentai klausosi nuotolinių paskaitų ar seminarų, nebūtinai organizuojamų „Senjorų pasaulio“. Didelė dalis jų klausosi bent kartą per savaitę: 2 (3,2%) kasdien, 21 (33,3%) kelis kartus per savaitę, 17 (27%) – kartą per savaitę. Dar penktadalis – 13 (20,6%) – kelis kartus per mėnesį, 4 (6,3%) – kartą per mėnesį. Likusieji 3 (4,8%) nuotolinių paskaitų ar seminarų klausosi rečiau negu kartą per mėnesį ir dar tiek pat (3, 4,8%) jų nesiklauso apskritai.
„Senjorų pasaulio“ nuotolinių ketvirtadienio paskaitų vertinimas
Respondentų prašyta įvertinti, kaip jie vertina „Senjorų pasaulio“ nuotolinės ketvirtadienio paskaitas, skalėje nuo 1 – visiškai nevertingos iki 5 – labai vertingos. Į šį klausimą atsakė 60 šių paskaitų besiklausančių apklausos dalyvių. Kaip visiškai nevertingas „Senjorų pasaulio“ nuotolines ketvirtadienio paskaitas vertina 1 respondentas (1,7%), kaip vidutiniškai vertingas (3 balų įvertinimas) – 4 (6,7%). Didžioji dalis atsakiusiųjų „Senjorų pasaulio“ paskaitas vertina kaip vertingas (24, 40%) arba labai vertingas (31, 51,7%).
Apklausos dalyvių, kurie yra klausęsi ketvirtadienio paskaitų, taip pat prašyta nurodyti, kokiomis temomis paskaitos jiems yra įdomiausios. Apklausoje sudaryta galimybė pasirinkti daugiau nei vieną iš temų. Populiariausia pasirodė kelionių tema, kurią pasirinko 50 (82%) atsakiusiųjų į klausimą. Beveik tiek pat atsakiusiųjų – 47 (77%) – pasirinko kultūros temą. Trečioje vietoje yra sveikatos tema, kurią kaip įdomiausią ar vieną įdomiausių nurodė 42 (68,9%) respondentai. Vienodas skaičius atsakiusiųjų – po 35 (57,4%) – kaip vienas įdomiausių ar įdomiausias nurodė psichologines ir skaitmeninio raštingumo temas. 30 (49,2%) pasirinko paskaitas apie politiką ar ekonomiką, 20 (32,8%) – apie teisines paslaugas. 1 (1,6%) atsakiusysis nurodė, kad visos temos yra įdomios ir negali išskirti nei vienos įdomiausios.
Apklausoje dar prašyta įrašyti, kokia ketvirtadienio buvo pati įsimintiniausia. 17 respondentų įvardijo paskaitas susijusias su kelionėmis ir užsienio šalimis, tarp kurių vyravo Kinija, Japonija bei Omanas. Išskiriami susitikimai su L. Kojala (7), Č. Juršėnu (4) bei kitais autoriais, menininkais, lektoriais. Remiantis pateiktais atsakymais, akivaizdu, kad senjorai labiausiai vertina įvairovę. Minimos tiek istorijos, kultūros, menų, tiek psichologijos, politikos, kelionių ir užsienio šalių temos, taip pat susidomėjimas informacinėmis technologijomis bei praktinėmis veiklomis, tokiomis kaip išvykos ir užsiėmimai gamtoje. Dalis respondentų pabrėžė, kad neįmanoma išskirti vienos paskaitos, nes dauguma jų buvo įdomios bei prasmingos. Tendencijos rodo, kad senjorams svarbus praktinis ir intelektualinis turinys, galimybė susipažinti su žymiais lektoriais, įgyti naujų žinių ar patirčių įvairiose srityse.
Respondentų taip pat buvo teiraujamasi, jei paskaitos būtų vedamos gyvai, ar jose dalyvautų. Iš 63 atsakiusių respondentų, 39 (61,9%) sutiktų dalyvauti ir gyvose, ir nuotolinėse paskaitose. 17 (27,0%) respondentų visgi teigė, jei paskaitos vyktų kontaktiniu būdu, jose nedalyvausiantys. Tokiose paskaitose dalyvauti pasirengę buvo 7 (11,1%) senjorai. Vienas respondentas (1,6%) paskaitose išvis nedalyvautų.
„Senjorų pasaulio“ klubo modulių lankymas
Esamų ir buvusiųjų „Senjorų pasaulio” klubo narių taip pat teirautasi, kokius modulius jie lankė ar tebelanko. Šiuo atveju apklausos dalyviai galėjo nurodyti daugiau nei vieną modulį. Populiariausias tarp atsakiusiųjų šiais metais buvo informacinių technologijų modulis, kurį nurodė lankę ar tebelankantys 29 (28,2%) asmenys. Antrasis pagal nurodymo dažnumą – užsienio kalbų, kurį lankė/lanko 27 (26,2%) pildžiusieji apklausą. Kultūros modulį pasirinko lankę 26 (25,2%) asmenys, tuo tarpu sveikatingumo 21 (20,4%).
Savanorystės patirtys
Šių metų apklausoje taip pat buvo kalbama apie senjorų savanorystės patirtis. Iš respondentų 31 (49%) nurodė, kad kol kas jiems dar neteko savanoriauti. 15 (24%) asmenų nurodė bent kelių kartų patirtį arba dalyvavimą „Senjorų pasaulio“ savanoriškose veiklose. 10 (16%) respondentų kelis kartus savanoriavo kitose organizacijose, o 7 (11%) savanoriškoje veikloje kitose institucijose dalyvauja nuolatos. Rezultatai rodo, kad nors dalis senjorų dar neprisijungė prie savanorystės, reikšminga dalis bent kartais įsitraukia tiek į „Senjorų pasaulio“, tiek į kitas savanoriškas iniciatyvas.
Senjorų taip pat klausta, kas juos motyvuoja užsiimti savanoriška veikla. Respondentai šiame klausime galėjo rinktis daugiau nei vieną atsakymą. Nesavanoriaujantys nurodė 25 (39,7%) asmenys, iš kurių vienas teigė besiruošiantis pradėti savanoriauti, o dar vienas – neturintis galimybės užsiimti tokio pobūdžio veikla. Iš savanoriaujančių, 23 (60,5%) respondentai pasisakė savanoriaujantys norėdami išlikti aktyvūs bei norėdami savo veikla padėti kitiems. 16 (42,1%) teigė užsiimantys savanoryste dėl noro įgyti naujų žinių ir patirčių. Dėl galimybės susipažinti su naujais žmonėmis savanorystę rinkosi 12 (31,6%) respondentų, taip pat 12 (31,6%) respondentų teigė, kad savanorystė jiems yra prasmingas savaitgalio praleidimo būdas. Dėl savanorystės metu jaučiamo džiaugsmo ir pasitinkinimo savanoryste užsiima 14 (36,8%) respondentų. 24 (63,2%) senjorams savanorystė padeda jaustis reikalingiems. 19 (50 %) savanoriaujančiųjų nurodo, kad tai suteikia gyvenimo prasmės.
Apklausoje taip pat buvo teirautasi klausimo: „Jei nesate savanoriavęs, ar norėtumėte ir galėtumėte savanoriauti?”. Į klausimą atsakė 63 respondentai, iš kurių 32 (50,8%) nurodė, kad norėtų ir galėtų savanoriauti. 18 (28,6%) atsakė norintys, bet neturintys galimybių savanoriauti. Respondentai, neturintys galimybės, tačiau ir nenorintys savanoriauti, yra 7 (11,1%), o 2 (3,2%) teigia turintys galimybių, tačiau nenorintys savanoriauti. Iš pateiktų atvirųjų atsakymų taip pat galima sužinoti, kad tarp senjorų yra tokių, kurie vietoje formalios savanorystės renkasi pagalbą žmonėms savo artimoje aplinkoje.
Emocinės būsenos pokyčiai, prisijungus prie „Senjorų pasaulio“
Respondentų dar teirautasi apie jų emocinės būklės pokyčius, prisijungus prie „Senjorų pasaulio“ veiklų. Respondentai vertino savo patirtį penkių balų skalėje (1 – labai pablogėjo, 5 – labai pagerėjo). Iš 61 atsakiusiojo: 21 asmuo (34,4%) pasirinko 5 balus, reiškiančius labai reikšmingą pagerėjimą, 26 asmenys (42,6%) pažymėjo 4 balus, taip pat nurodydami teigiamą pokytį. Dar 13 apklausos dalyvių (21,3%) pažymėjo 3 balus, 1 dalyvis (1,6%) – 2 balus. Rezultatai rodo, kad didžioji dalis senjorų patyrė teigiamus emocinės būklės pokyčius, o reikšmingą pagerėjimą pajuto daugiau nei trečdalis dalyvių.
Bendras pasitenkinimas „Senjorų pasaulio“ veiklomis ir polinkis rekomenduoti
Šiais metais tyrimas buvo papildytas klausimais apie polinkį rekomenduoti „Senjorų pasaulio“ veiklas ir bendrą pasitenkinimą. Į kiekvieną iš šių klausimų atsakė 62 respondentai. Pagal surinktus duomenis, vidutinis rekomendacinis įvertinimas siekia 9,4 balo iš 10 (atsakymai varijuoja nuo 5 iki 10), o bendras pasitenkinimo įvertinimas – vidutiniškai 8,9 balo iš 10 (atsakymai varijuoja nuo 5 iki 10). Rezultatai atskleidžia, kad dauguma senjorų vertina veiklas labai teigiamai ir būtų linkę jas rekomenduoti kitiems.
Labiausiai patinkantys ir tobulintini aspektai
Atsakymuose, apie tai kas „Senjorų pasaulio“ veiklose galėtų būti geriau, o kas visgi galėtų būti patobulinti, matyti, kad senjorams labai svarbi bendrystė, šiltas ir nuoširdus bendravimas, gyvi susitikimai, kelionės ir žygiai. Jie vertina nuotolinio mokymosi galimybę, ypač kalbų, taip pat užsėmimų įrašų prieinamumą. Vertinamas organizacijos profesionalumas, kūrybingumas, dėmesys senjorams, bendruomeniškumo jausmo kūrimas. Tarp siūlymų pagerinti patirtį minimi įvairesnių paskaitų ir užsiėmimų poreikis (psichologija, menai, kultūra, kelionės, sveikatingumas), daugiau gyvų renginių ir susitikimų įvairiuose miestuose, taip pat platesnių savanorystės galimybių. Bendrai – „Senjorų pasaulis“ vertinamas kaip prasminga, vertinga ir įkvepianti organizacija, kuri nuolat tobulėja.
Apklausą atliko ir rezultatus apibendrino sociologės, „Senjorų pasaulio“ savanorės Goda Steponavičiūtė ir Kamilė Baltrušaitytė.
