Ant stalo paberta sauja ąžuolo gilių priminė neseniai nueitą kelią…
„Dar vis neblėsta įspūdžiai, tai drįsiu pasidalinti,“ – rašo Laima Garuckienė. – „Ilga, beveik trisdešimties kilometrų Camino Lituano atkarpa įveikta per dvi dienas. Piligrimystės kelias, kupinas teigiamų potyrių, gražių Dzūkijos vaizdų, pokalbių įvairiomis temomis – nuo buities iki sveikos gyvensenos ir kulinarinių receptų.“
Camino Lituano – daugiau nei maršrutas
Camino Lituano – pirmasis ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas daugiau nei 1000 km šiuolaikinis piligrimų takas Lietuvoje. Jis driekiasi per visą šalį ir jungiasi su tarptautiniu Šv. Jokūbo kelių tinklu Europoje.
Šis kelias – ne tik maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas socialinis, kultūrinis ir bendruomeniškumo reiškinys. Piligrimai čia aplanko bažnyčias, piliakalnius, muziejus, dvarus, gamtos ir istorijos paminklus, o kartu atranda vietos žmonių svetingumą.
Senjorų kelionės ir draugystė kelyje
Jau ketvirtus metus iš eilės organizuojame žygius, prie kurių jungiasi įvairių miestų bendruomenės. Graži draugystė su Biržų rajono Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos senjorų klubo „Senjorų arbatėlė“ nariais tęsiasi jau ne pirmą kartą.
Šių metų rugsėjo 10 d. biržiečiai senjorai įsiliejo į organizacijos „Senjorų pasaulis“ rengiamą Camino Lituano žygį Dzūkijoje: Alytus–Miroslavas.
Kelionės akimirkos Dzūkijoje
Keliaudami per Alytų, su miesto istorija, šio krašto rašytojais ir poetais supažindino Alytaus kraštotyros muziejaus gidas Giedrius Bernatavičius. Alytaus kraštotyros muziejuje aplankėme unikalią Vitos Zykutės keptuvių kolekciją – net 508 eksponatai iš viso pasaulio.
Užsukome ir į turizmo informacijos centrą, kur gavome piligrimų paso anspaudus – tai svarbi keliautojų tradicija.
Toliau mūsų žygis vedė į Vidzgirio botaninį draustinį – unikalią gamtos oazę miesto teritorijoje. Čia kvėpavome tyru oru, grožėjomės ąžuolynais ir pušynais, o takas vedė prie įspūdingo Radžiūnų piliakalnio.
Vakare pasiekėme Dzūkijos dvarą, kur vakarieniavome, bendravome ir dalijomės įspūdžiais.
Bendrystės galia
„Nors #walk15 programėlė kiekvienai skirtingai skaičiavo žingsnius, buvome laimingos įveikusios kiekvienos dienos tikslą. Puikiai pailsėjusios viešbutyje „Dzūkijos dvare“, į Miroslovą ne nuėjome, o tiesiog nuskriejome – atrodė, kad galime nueiti dar tiek pat,“ – pasakojo Vida Miginienė.
Nuotraukoje Vida Miginienė pirma iš dešinės.
Finiše pasitiko Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia, kur kelionę vainikavo Šv. Mišios, aukotos klebono kun. dr. Miroslav Dovda.
Camino Lituano – kelionė, kuri keičia
Piligrimų kelionės Camino Lituano taku – tai daugiau nei fizinis atstumas. Tai savęs pažinimo, dvasinės ramybės ir bendrystės patirtis.
„Argi Camino Lituano kelią renkasi tik išskirtinės?“ – svarsto Laima. – „Paprastos, draugiškos, bet išskirtinės savo ištverme, jaunyste širdyje ir panašiu požiūriu į gyvenimą. Antrą kelionės vakarą niekaip nenorėjome skirstytis – dainavome, nors kojos jau ragino eiti ilsėtis.“
Nuotraukoje Laima Garuckienė pirma iš kairės.
Iki kitų susitikimų kelyje
Džiaugiamės, kad biržiečiai senjorai nepabūgo šio iššūkio. Nuoširdus ačiū organizacijos „Senjorų pasaulis“ savanorei Laurai Stankūnei, kuri padėjo suorganizuoti šią kelionę ir visiems, kurie buvo kartu.
Daugiau apie Kelią savanorės Lauros Stankūnės video
Camino Lituano – tai bendrystė, atradimai ir širdžių suartėjimas. Iki kitų susitikimų piligrimų kelyje Lietuvoje!
Straipsnio autorės:
Vida Greičiuvienė ir Rita Venskūnienė bibliotekininkė, klubo ,, Senjorų arbatėlė” įkūrėja, Biržai, Lietuva
