Kultūrinė programa ir kalbų mokymosi patirtys – tikras Madrido kokteilis, kuriuo mėgavosi „Erasmus+“ besimokantieji vizito į Ispaniją metu. Ši intensyvi ir įkvepianti kelionė ne tik praturtino dalyvių kultūrinį akiratį, bet ir padėjo pilnai įgyvendinti pirmąjį projekto tikslą – teikti vyresnio amžiaus žmonėms kokybiškas ir prieinamas mokymosi galimybes, pasitelkiant skaitmenines technologijas bei skatinant jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi visą gyvenimą procesą. Ispanijoje įgytos patirtys tapo gyvu įrodymu, kad mokymasis neturi amžiaus ribų, o naujos žinios ir iššūkiai gali būti ne tik naudingi, bet ir įkvepiantys.
„Pirmoji diena namie po įspūdingos „Senjorų pasaulio“ mums padovanotos „Erasmus+“ projekto besimokančiųjų vizito į Madridą dar reikalauja įsivažiavimo. Pusryčius jau tenka gamintis pačiai, dienos programa nesudėliota, niekas nepasirūpina, kur judėti toliau, kaip tai visą savaitę darė Lina Petronienė ir Nida Žvinienė – mūsų energingosios vadovės. Įgyvendintos programos dienoraštį rašė ir dalinosi „Senjorų pasaulio“ klubietė Vida Miginienė, todėl aš jos aprašymą tik papildysiu atskirais prisiminimais, emocijomis, pamokų epizodais, pateikdama tokį potyrių kokteilį.“ – pradeda dalintis kelionės įspūdžiais Laima Garuckienė.
Kultūrinė programa
Pirmoji vakarienė El Escorial miestelyje pasitiko mus šiltu vakaru ir dar šiltesnėmis emocijomis. Jau tada supratome, kad mūsų temperamentas nė kiek nenusileidžia ispaniškajam – kalbėjome viena per kitą, garsiai, bandydamos išsirinkti geriausią patiekalą iš ispaniško meniu. O dar neparagavus sangrijos su ledukais! Prie jos taip pripratome, kad grįžus namo net kilo noras improvizuoti – rytą atsinešiau vyšnių kompoto iš rūsio. Tiesa, be ledukų ir „laipsnių“, bet bent spalva priminė Ispaniją. Akivaizdu – iš euforijos grįžti reikia pamažu.
Kiekvienas rytas San Lorenso de El Escorial miestelyje prasidėdavo tarsi pasakoje – rūmus primenančiame „Exe Victoria Palace“ viešbutyje, kuriame praleidome keturias naktis. Vaizdas iš ketvirto aukšto balkono tiesiog atimdavo žadą: kalnai, bažnyčių bokštai, žalumoje paskendę namai. Neatsitiktinai šį viešbutį pamėgo ir filmų kūrėjai – čia vyko populiaraus ispanų serialo filmavimai. Kartais tekdavo naudotis atsarginiu išėjimu, nes pagrindinį užimdavo filmavimo komanda. Smalsiai stebėjome jų darbą – kiek žmonių dirba net prie trumpo epizodo! Juokaudamos net svarstėme apie savo „aktorinę karjerą“, bet, deja, dėl honoraro nesutarėme.
Vieną rytą mūsų kūrybingosios vadovės pasiūlė spontanišką idėją – vykti į Avilą, UNESCO paveldo miestą. Kelionė traukiniu truko vos pusvalandį, o įspūdžiai – ilgam. Vaikščiojome senovine gynybine siena, kopėme į apžvalgos bokštelius, grožėjomės miesto panorama. Grįždamos pastebėjome keturis gandrų lizdus ant pilaitę primenančio pastato – iš pradžių atrodė lyg skulptūros, bet jie buvo tikri. Nusprendėme, kad tai geras ženklas – taikos, klestėjimo ir sėkmės simbolis.
Dar viena įsimintina akimirka – pasivaikščiojimas Karaliaus Filipo II parke prieš apsilankymą El Escorial vienuolyne. Kartu su kalbų mokyklos savanorėmis grožėjomės gamta: laukinėmis orchidėjomis, rausvais žiedais apsipylusiais „meilės medžiais“, įspūdingomis sekvojomis. Nors jų apkabinti negalėjome, nes vaikščioti po žolę draudžiama, tačiau ir iš tolo jos paliko didžiulį įspūdį.
Madride aplankėme daugybę žinomų vietų, tačiau vienas įsimintiniausių vakarų buvo seniausiame pasaulyje restorane „Sobrino de Botín“, veikiančiame nuo 1725 metų. Čia stebėjome, kaip padavėjai salėje pjausto keptą paršiuką – tikras gastronominis spektaklis. Į šią vietą patekome tik dėl mūsų organizatorių iš anksto rezervuotų vietų.
Ne mažiau ypatinga buvo ir pažintis su Madridu per žmones. Ekskursiją vedė ne profesionalūs gidai, o kalbų mokyklos savanoriai – buvusi pianistė Helena ir visada besišypsantis Choakinas. Gal faktų išgirdome mažiau, tačiau ši pažintis buvo kupina šilumos, nuoširdumo ir gyvo bendravimo.
Kalbų mokymasis ir patirtys
Tačiau, kaip sakoma, the last but not least – kalbų mokymosi patirtys. Kultūrinė programa puikiai derėjo su anglų kalbos praktika: klausėmės pasakojimų, bendravome, uždavėme klausimus. Vėliau vykdavome į pamokas, kurios prasidėdavo 16 valandą, nes tai suaugusiųjų kalbų mokykla.
Lankėmės dviejuose mokyklos padaliniuose – Villalba ir El Escorial. Modernios, jaukios klasės, šiuolaikinė įranga, tarptautinė aplinka kūrė puikias sąlygas mokymuisi. Buvome suskirstytos pagal lygius kartu su italų grupe.
B2 lygio pamoka tapo tikru iššūkiu – dvi valandos be pertraukos, intensyvus tempas, daug naujos medžiagos. Dėstytoja kalbėjo labai greitai, su stipriu ispanišku akcentu, tačiau turėjo puikius mokymo metodus ir skatino aktyvų dalyvavimą. Dirbome su tema „Crime and Punishments“, praktikavome gramatiką, lavinome tarimą, diskutavome apie „False News“. Nors pradžioje jautėme įtampą, pavyko susitvarkyti – net sulaukėme įvertinimo „excellent“.
Apibendrinant galima pasakyti, kad labiausiai nustebino pamokų intensyvumas, studentų pasiruošimas ir didelė medžiagos apimtis per vieną užsiėmimą.
Išbandėme ir japonų kalbos pamoką – nors kalbos nemokėjome, bendravimas vis tiek vyko. Su studentų pagalba net išmokome parašyti savo vardus japoniškai.
Džiugu, kad mūsų grupės moterys savo lygiuose pasirodė tikrai gerai. Svarbiausia – atsirado drąsa kalbėti. Tai ypač pajutome pristatydamos Lietuvą tarptautinei auditorijai. Nors viešas kalbėjimas nėra lengvas, galime drąsiai pasakyti – BUT WE DID IT.
Ši kelionė tapo nepamirštama patirtimi: paskatino toliau mokytis kalbų, praplėtė kultūrinį akiratį ir sustiprino bendrystę. VŠĮ „Pasaulis senjorams“ suteikė mums galimybę ne tik susipažinti su ispaniška kultūra, bet ir augti. Tapome dar artimesne bendruomene ir džiaugiamės, kad ši organizacija jau peržengia Lietuvos ribas.
„Ladies“ – taip buvo pavadinta mūsų grupė viename iš susitikimų, kuriuose vyko mūsų ir kitų šalių grupių prezentacijos. Kitų grupių narių amžius buvo jaunesnis, bet mes buvome kaip įrodymas, kad mokytis, siekti ir gyventi įdomiai galima ne tik jaunystėje!
Man buvo ypač įdomu susipažinti su naujais žmonėmis, ypač su mūsų grupės moterimis. Kiekvienos jų nepakartojamos gyvenimo istorijos, charakteris, bet mes panašios tuo, kad vis dar norime išmokti, sužinoti, patirti. Teko nemažai bendrauti su kitų šalių besimokančiais anglų kalbos. To ir mokėmės – nugalėti kalbėjimo kita kalba baimę, stengtis išklausyti ir suprasti kitą. Mokymosi metodai Ispanijos kalbų mokyklose yra inovatyvūs ir įdomūs – tai ir klausimai–atsakymai, užduotys smart lentoje, pratimai pratybose, betarpiškas bendravimas ir kt. Bendraujant su atvykėliais iš Italijos ir su ispanais nemažai sužinojome apie tas šalis, kuo skiriasi gyventojų buitis, maistas, tradicijos.
Vizitas prasmingas daugeliu dalykų! Praplėtė akiratį, nes per trumpą laiką pamatėme ir patyrėme labai daug – Ispanijos istorijos, meno, architektūros, kultūros. „Pasimatavome“ savo anglų kalbos žinias, susipažinome su naujais, įdomiais žmonėmis. Supratome, kad verta investuoti į save žinių, įspūdžių, bendrystės formomis. Kad „Senjorų pasaulis“ atveria naujas galimybes ir mes čia ne veltui – kad tai išties yra prasminga!“ – pasidalino Alina Kurpoviesienė, „Senjorų pasaulio“ klubo narė, prisijungusi iš Butrimonių, Alytaus rajono.
Vidos Miginienės dienoraštis
Pirmadienis. Vizitas į Official Language School of Villalba. Tarptautinė aplinka – studentai iš įvairių šalių: Lietuvos, Čilės, Brazilijos, Peru Ekvadoro, Maroko, Ukrainos pamoką vedė dėstytoja Isabel Calvo. Mokyklos direktorė Marta Arnaiz mus maloniai supažindino su mokytojais ir personalu, parodė mokyklos patalpas bei mus apdovanojo suvenyrais. Buvo linksma, nes bendraujant reikėjo pasitelkti visas įmanomas priemones : rankų gestus, telefone vertėjus. Bet kažkaip sugebėjome susipažinti ir pabendrauti. Geranoriškumas ir šypseną viską gali.
Antroji diena: istorija, dainos ir naujos pažintys! Ekskursija po El Escorial vienuolyną, šalių pristatymai, dainos ir bendrystė. Lietuviška daina suvienijo visą salę.
Mokykloje laukė svarbiausia dalis – mūsų šalių pristatymai. Esame be galo dėkingi Laimai Garuckienei už paruoštą prezentaciją apie Lietuvą ir pagalbą kiekvienai iš mūsų ruošiant savo dalį. Kelionės vadovė Lina Petronienė supažindino visus su „Senjorų pasaulio“ veikla. O kai uždainavome „Atskrenda sakalėlis“, priedainį kartu traukė visa salė – akimirka buvo magiška. Dieną tęsėme pažintimi su studentais iš Italijos ir Ispanijos dirbome grupelėse, dalijomės patirtimi ir azartiškai žaidėme „Kahoot“ apie Ispaniją. Vakaras nesibaigė mokykloje – viešbutyje Hotel Exe Victoria Palace toliau liejosi lietuviškos ir itališkos dainos. Draugystė neturi amžiaus ir sienų!
Trečioji diena. Avila – „akmenų ir šventųjų“ miestas. Vėliau – intensyvios pamokos, darbas grupėse ir naujos pažintys. Kadangi pamokos prasideda tik 16 valandą, rytą išnaudojome pažinčiai su Avila – „akmenų ir šventųjų“ miestu, įtrauktu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ir vėl į mokyklėlę… Ačiū, San Lorenzo de El Escorial mokyklai ir jos nuoširdžiam kolektyvui už nuoširdų priėmimą. Buvo be galo įdomu, smalsu ir nauja!
Ketvirtoji diena. Madridas ir savarankiškumo išbandymas. „Maps“ programėlė tapo geriausia drauge, o Karališkieji rūmai – tikru įspūdžių centru. Vakare – vakarienė „Sobrino de Botín“.
Šiandien mūsų namais tapo Madridas. Apsistojome jaukiame viešbutyje „JCS Rooms Chueca“, kur kiekvienas kambarys turi skirtingų šalių pavadinimus – tarsi kelionė kelionėje!
Karališkieji rūmai pakerėjo savo didybe, o galerijos lobiai tiesiog atėmė žadą. Tačiau didžiausias dienos akcentas laukė vakare – iškilminga vakarienė legendiniame „Sobrino de Botín“. Tai seniausias pasaulio restoranas, kurio krosnis, pasakojama, negęsta nuo pat 1725 metų!
Penktoji diena: Madrido spalvos, šedevrai ir flamenko aistra. Tarpkultūrinė patirtis – tai ne tik nauji vaizdai, bet ir gilesnis kitų šalių tradicijų bei kalbos pajautimas. Šiandienos programa tai dar kartą patvirtino!
Mūsų rytas prasidėjo Puerta del Sol (Saulės vartų) aikštėje, kur vėl susitikome su italų delegacija. Šįkart mus pasitiko savanoriai – Helena ir Choakinas iš „San Lorenzo de El Escorial“ mokyklos. Kartu klaidžiojome po Madrido gatveles: radome paslaptingąją Alkūnės gatvę, užsukome į šurmuliuojantį San Migelio turgų. Tai buvo geriausia pamoka – tobulinti anglų kalbą tiesiogiai bendraujant ir juokiantis iš netobulų savo sakinių.
Maži stebuklai nevyksta patys – juos sukuria žmonės.
Noriu iš visos širdies padėkoti savo bendrakeleivėms ir klubo narėms, be kurių ši patirtis būtų likusi tik svajonė. Ačiū, kad esate kartu šiame kelyje! Dienoraščio autorė Vida Miginienė
Pabaigai
Tai buvo nepamirštama patirtis – postūmis tobulėti, mokytis kalbų, plėsti akiratį. „Senjorų pasaulis“ suteikė galimybę ne tik keliauti, bet ir augti.
Tapome dar artimesne bendruomene, sustiprinome draugystes ir įgijome drąsos. Dėkojame organizacijai ir mūsų nuostabioms lydinčiosioms VŠĮ Pasaulis senjorams direktorei Linai Petronienei ir savanorei Nidai Žvinienei už rūpestį, kantrybę ir didžiulį darbą.
Besimokančiųjų grupė: Aldona Katilienė, Vida Miginienė, Vida Slavickienė, Alina Kurpoviesienė, Danguolė Ivanova, Zita Šarkienė, Gražina Gudynienė, Irena Jomantienė, Genovaitė Saulėnienė, Laima Garuckienė, lydinčiosios VŠĮ „Pasaulis senjorams“ direktorė Lina Petronienė ir savanorė Nida Žvinienė.
Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspinti Europos Sąjungos ar Nacionalinės Agentūros požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei Nacionalinė Agentūra negali būti laikoma už juos atsakinga.
Projektą VŠĮ „Pasaulis senjorams“ įgyvendina iš Europos Sąjungos lėšų.
