Pažvelkime į tuos, kurie gyvena paprastame Vilniaus mikrorajone, yra pensinio amžiaus, jau išmokę pasispausti „Skype“, „Messenger“ ar „WhatsApp“ mygtuką, kad galėtų pabendrauti su savo emigravusiais vaikais ir anūkais. Šiandien kiekvieną ketvirtadienį ketvirtą valandą jų laukia „Senjorų pasaulio“ organizuojama paskaita Zoom konferencijų platformoje. Susirasti takelį ir prisijungti jiems padeda vaikai, anūkai, kartais net  kaimynės….  

Senatvė – tai naujos perspektyvos 

Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų instituto vadovo prof. Boguslavo Gruževskio nuomone:  jau nieko nebestebina faktas, kad esame senstanti visuomenė. Šiuos pokyčius lemia mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vis didesnis išvažiuojančių žmonių kiekis iš Lietuvos. Esame emigracijos lyderiai. Išvažiuoja vaikai, todėl vis daugiau senstančių tėvų lieka vieni Lietuvoje. Iki šiol pasaulyje visada jaunimo buvo daugiau, kodėl pasikeitė situacija? Ilgėjančią gyvenimo trukmę sąlygoja medicininės priemonės, ligų prevencija. Lietuvoje sumažėjus bendram gyventojų skaičiui, proporcingai padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių. Žmonių, kurie pasieks 65-erius, bus daugiau nei darbingo amžiaus ir tai tęsis artimiausius trisdešimt metų. Ar pastebėjote, kad amžius, kurį laikėme senyvu prieš kelis dešimtmečius, šiandien toks nebeatrodo, todėl kalbos apie ilgėjantį pensinį amžių atrodo logiškai išplaukiančios iš mūsų statistinės realybės. 

„Jau 2050 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bus 50 metų ir vyresni. Aš priklausau gausiausiai kartai, su kuria kartu amžėjame ir sulauksime žilos senatvės, – sako Visuomeninės organizacijos „Senjorų pasaulis“ įkūrėja Vida Greičiuvienė. –  Noriu pakeisti visuomenės požiūrį į vyresnio amžiaus žmogų, noriu parodyti, kad senatvė – tai naujos galimybės ir perspektyvos.

Pirmieji klubai senjorams Lietuvoje

„Niekada nepamiršiu pirmo įspūdžio, kai lankiausi Alytuje dienos centre senjorams, ėjau koridoriumi, o į mane iš juodai baltų fotografijų žvelgė spalvoti senolių veidai.  Ėjau ir galvojau, kokia puiki idėja parodyti vyresnio amžiaus žmonių grožį ir svarbą ir kaip turėtų būti gera ateiti į vietą, kurioje esi laukiamas asmeniškai“, – prisiminė Vida Greičiuvienė, kartu su partneriais … pradedanti įgyvendinti viziją – senjorų klubus. Tokie kartų bendradarbiavimu paremti klubai, bus pirmieji Lietuvoje.

Lietuvoje nepakanka socialinių paslaugų vyresniems žmonėms. Medarto Čoboto trečiojo amžiaus universitetas teikia vyresniems žmonėms švietimo paslaugą, įvairios bendruomenės organizuoja trumpalaikių užsiėmimų principais paremtos veiklas, tačiau jos nesiūlo žmogui ilgalaikio bendradarbiavimo ar tęstinumo. Kita vertus, senelių globos namai apgyvendina senjorus visam laikui ir rūpinasi jų gerove, sveikata, bet tuomet tenka palikti namus ir psichologinę traumą patiria ne tik senoliai, bet ir jų artimieji.

„Mes kuriame socialinio aktyvumo centrą, kurio nariais galite būti jūs, jūsų tėvai, seneliai, –pasakojo Vida Greičiuvienė, besirūpinanti senjorų socialinio užimtumo problema, kuri retai matoma. Anot jos, seneliai ar tėvai, kuriais bus rūpinamasi, kad jie nesijaustų vieniši ir būtų socialiai aktyvūs, klubuose galės leisti laiką nuo ryto iki vakaro. „Pagerinę gyvenimo kokybę senstantiems tėvams, kartu padėsime jų užsiėmusiems vaikams pasirūpinti savo tėvų gerove. Apjunkime kartas bendram tikslui, – detalizavo „Senjorų pasaulio“ sumanytoja ir įkūrėja Vida Greičiuvienė.

„Pagerinę gyvenimo kokybę senstantiems tėvams, kartu padėsime jų užsiėmusiems vaikams pasirūpinti savo tėvų gerove. Apjunkime kartas bendram tikslui, – detalizavo „Senjorų pasaulio“ sumanytoja ir įkūrėja Vida Greičiuvienė.

Emocinis komfortas senjorams avansu

Socialiniai ryšiai – galinga gyvybinė jėga, be kurios senstantis žmogus greitai nusivertina, praranda energiją ir motyvaciją veikti, dalintis patirtimi, izoliuojasi savo vienišume. Keičiasi gyvenimo būdas – daugiau vertiname buities komfortą, tačiau atsiradęs emocinis diskomfortas tik gilėja. Vienišumo jausmas – naujas fenomenas mūsų kultūroje.  Lietuvoje gyvena daugiau kaip pusė milijono senolių. dauguma iš jų patiria socialinę atskirtį ir vienatvę. Bendravimas tampa vertybė. Senstant mažėja artimų žmonių ratas, dėl emigracijos paprastai tėvai lieka gyventi vieni, vaikai išvažiuoja, žmonės išsiskiria ir tuo pačiu vyresni rečiau užmezga naujas pažintis. Todėl supančių žmonių ratas mažėja. „Gyvename vis ilgiau, gyvenam sveikiau, todėl bendravimas ir visuomeniškumas turi vis didesnį svorį. Senjorai, dalyvaudami „Senjorų pasaulio“ klubų veiklose galės atrasti naujas pažintis, veiklą“, – tiki Vida Greičiuvienė. – „Kadangi aš buvau apsupta ilgaamžių senjorų, mamos teta sulaukė 101 metų, pati organizavau išvykas savo artimiems senjorams – mamai, vyro mamai, pusbrolių tėvams – visi kartu aplankėme Malborką, pravažiavome Latvijos pajūriu, mačiau, kaip jiems tos kelionės yra svarbios ir kiek daug entuziazmo, sveikatos, laukimo, optimizmo atneša. Prieš metus Facebook radau straipsnį apie Alytaus senjorų darželį, susidomėjau pačia idėja, aplankiau juos. Ir nuo tada prasidėjo šios veiklos dėlionė“, – prisimena pašnekovė. 

Vienišumo jausmas – naujas fenomenas mūsų kultūroje.  Lietuvoje gyvena daugiau kaip pusė milijono senolių. dauguma iš jų patiria socialinę atskirtį ir vienatvę.

Pandemijos fone įgyvendinamos idėjos

„Važiuodama namo po darbo svajodavau apie tai, kaip galėtų atrodyti patalpos, vieta. Kokiomis veiklomis mes užsiimtumėm“, – dalinasi Vida Greičiuvienė. – „Į kairę, į dešinę dalinausi savo idėja ir nesutikau nei vieno žmogaus, kuris būtų pasakęs kokiomis nesąmonėmis užsiimi. Priešingai, didžioji dalis sakydavo: aš irgi galvoju apie globos namus, jau žinau, kur galėčiau juos įkurti, „mes su draugėmis galvojome senatvėje kartu apsigyventi“. Šiandien planuojame vykdyti veiklas penkiomis kryptimis: judėjimas (mankštos, šokiai, pasivaikščiojimai…) , sveika mityba, edukacija ir konsultacijos pvz. teisiniais klausimais, kūrybiškas laisvalaikis apimtų stalo žaidimus, ir kolektyvinį  parodų lankymą, bei savanorystė ar įdarbinimas. Mano  išvardintos veiklos tik ledkalnio viršūnėlė, nes senjorams tinka visos veiklos, todėl būsime atviri visiems pasiūlymams ir lauksime iniciatyvos iš pačių senjorų tarpo. 

„Parašiau prašymą išeiti iš darbo ir ilgą laiką laikiau jį savo viršutiniame stalčiuje“, – dalinasi savo istorija pašnekovė. – „Ir kai paseno data, turėjau atsispausdinti naują prašymą, suplėšiau seną ir pasidalinau žinute su artimu žmogumi, o jis man pasakė – įsivaizduok, kad stovi eilė prie durų senukų ir laukia, kol tu juos įleisi. Aš vos neapsiverkiau iš pojūčio, kad nebegaliu delsti ilgiau. Suprantu, kad pandemijos fone laikas kurti naują pasaulį gal atrodo labai nepalankus, bet aš jaučiau, kad tai pats laikas. Dirbdama pardavimų vadove dažnai motyvuodavau kolektyvą užduodama jiems klausimą apie savo darbo prasmę. Supratau, kad pačios atsakymas į šį klausimą yra vienintelis – mano misija – pakeisti požiūrį į vyresnio amžiaus žmogus. Kas jeigu ne aš, kada jeigu ne dabar? Tai mūsų pačių perspektyva. Šiandien aš pradėsiu veiklą, kurios kliente tapsiu ateityje pati.