„Senjorų pasaulio” bendruomenė, tęsdama tradicijas, rugsėjo 10 -11 dienomis leidosi į Kelią pėsčiomis Camino Lituano kelio atkarpa Kaunas – Pažaislis – Kaunas.
„Sunkiausia buvo priimti sprendimą eiti pirmą kartą“ – dalinasi savo įspūdžiais Audronė, jau trečią kartą einanti Camino Lituano atkarpą su „Senjorų pasauliu” – „Galvojau, jeigu dabar neužsiregistruosiu, tuomet ir liksiu nepabandžius.” Ramiai, nešdama rankose lazdas, jei kartais prireiktų, Audronė džiaugėsi praėjusi suplanuotą maršrutą. Padrąsindami į Kelią išėjusius, visada turime atsarginius sprendimus, kurie padėtų pasiekti dienos tikslą. Matyt tai žmonėms suteikia drąsos pradėti. Dar nėra taip buvę, kad kažkam prireiktų Kelio viduryje pagalbos, tačiau apsvarstome visus variantus.
Kai Audronės paklausiau, o kas smagiausia, atsakymas nenustebino: „Kai po kelionės sėdi į traukinį namo. Džiaugiesi ir didžiuojiesi savimi, kad pavyko įveikti tokį iššūkį!”
Kelionės maršrutas nebuvo ilgas. Apie jį labai vaizdžiai pasakoja Margarita Venskūnienė, savanorė, dirbanti Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje. Ji į Camino Lituano atvyko su trimis „Senjorų arbatėlės“ damomis, nusprendusiomis išbandyti jėgas Kelyje.
„Seniai mintyse kirbėjo svajonė praeiti nors vieną Camino Lituano kelio atkarpą, lietuvišką šv.Jokūbo kelio versiją, ne mažiau įdomią ir kupiną atradimų. Į šį kelią pakvietė organizacija ,,Senjorų pasaulis”, kadangi pati dirbu su senjorais ir esu šios organizacijos savanorė. Mūsų kelias Kaunas – Pažaislis nėra ilgas – 12 km. Svarbiausia, kad kartu keliavo senjorai iš visos Lietuvos ir biržietės, bibliotekos senjorų klubo ,,Senjorų arbatėlė” atstovės: Janina, Virginija ir Celina. Mus vedė ,,Senjorų pasaulio” nuostabiosios vadovės Vida, Živilė ir Laura! Visą kelią lydėjo gidė, kuri pasakojo Kauno miesto istorijas ir Camino kelio simboliai: geltona rodyklė ir kriauklė ant stulpo arba grindinyje. Kelias puikiai sužymėtas, paklysti neįmanoma. Ėjome per mažus kiemelius, Ąžuolyną, J. Basanavičiaus šilą, Trijų mergelių tiltą, pro Kauno hidroelektrinę, kol pasiekėm Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, kuris yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų.
Apie Camino Lituano kelią sakoma, kad ėjimas šiuo keliu – geriausia meditacija, išsukimas iš kasdienės rutinos, tai kelias į save. Keliaujant atsiranda labai daug laiko įsiklausyti į savo mintis, rasti atsakymus į rūpimus klausimus, surasti naujų draugų, bendraminčių. Kiekvienas kažką atras, ką nors kelyje sutiks, kažką supras – iš kelionės grįš kitoks. Atkarpa buvo neilga, sunku buvo įsiklausyti į savo mintis, kai didelėje grupėje norėjosi pabendrauti su skirtingais žmonėmis, išgirsti jų istorijas.
Ačiū „Senjorų pasauliui“ už šią galimybę, už kelio pradžią!“– dėkoja Margarita, o mes džiaugiamės puikiu bendradarbiavimo tarp bendruomenių pavyzdžiu.
Kas mus veda šv.Jokūbo keliu?
Kriauklė, kaip šv. Jokūbo kelio piligrimo ženklas ir simbolis, žinoma nuo XII amžiaus. Išgaubtos formos kriauklę lengva neštis ir patogu pritaikyti kelionėje: tai gali būti dubenėlis, puodelis ar šaukštas. Svarbesnė ir gilesnė kriauklės simbolio prasmė atsiskleidžia prisiminus, kaip joje išauga nuostabaus grožio perlas. Kai į kriauklės vidų patenka nešvarumų ar koks svetimkūnis, kriauklės moliuskas, atkakliai ir sunkiai „besidarbuodamas“ per tam tikrą laiką, nešvarumus perkeičia ir užaugina perlą, kuris mus žavi tobula rutuliuko forma ir spindinčiu baltumu…Taigi, ir piligrimas išeina į kelionę, pasiryžęs nugalėti kelionės sunkumus, atpažinti ir perkeisti savo sielos nešvarumus; tokiu būdu bent truputį „paauginti perlą“ savo sieloje.
Grįžusių iš kelionės piligrimų akys ir širdys spinduliuoja „vidinio perlo“ šviesa ir gerumu.
Šv.Jokūbo kriauklėmis sužymėtu keliu ėjome iki Pažaislio vienuolyno.
Kažkam iš ėjusių tai buvo naujo Kelio pradžia. Štai biržietė Celina džiaugėsi pirmuoju antspaudu piligrimo pase ir žadėjo nesustoti. Kartu su „Senjorų pasauliu“ prieš trejus metus pirmą kartą į Kelią išsiruošusiai Danguolei rūpėjo išbandyti save saugioje aplinkoje. O šiais metais ji jau pati viena leidosi į Kelią daugiau kaip šimto kilometrų atkarpai iki Seinų.
Gimties dieną tėvelius Odetą ir Stasį į Kelią išleido dukra Dovilė. Ąžuolyne suskambėjęs palinkėjimas ilgiausių metų, vakarienės metu žvakutės ant pyrago – kitoks gimtadienis Odetai ir Stasiui įsimins ilgam.
Pagrindinį Camino Lituano 500 kilometrų kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų. Prie jo prisijungia papildomos atšakos, kurių dėka Camino Lituano kelią galima pasiekti iš kitų Lietuvos kampelių. „Camino Lituano – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės. Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas“ – skaitome svetainėje https://caminolituano.com/apie-camino-lituano/, kurioje ir susiradome maršrutą Kaunas – Pažaislis.
Piligriminė kelionė – tradicinis keliavimas, siekiant aplankyti piligrimų pamėgtas vietas, turinčias religinę reikšmę. Mūsų kelionės tikslo bokštai švietė iš toli – Pažaislio vienuolyno ansamblis žinomas ir matomas daugeliui. Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Į akis krito pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Apie kurią mums, pasiekusiems kelionės tikslą, pasakojo gidė, sakralinio meno žinovė Valda Šadzevičiūtė. Gidė priduria, kad „kiekviena kelionė, piligriminė ar ne, praturtina visokia patirtimi – moko bendrauti, dalintis maistu, vandeniu ir drabužiu, o tai reiškia – matyti ne tik save, bet ir kitą. Tai ir yra gražiausia, kas vyksta kelionėje!“ Pažaislio vienuolyno apibendrinimas
Gera skaityti pačių piligrimų atsiliepimus:
„Širdies džiaugsmui kojų skausmas netrukdo! „Senjorų Pasaulio“ renginiai vertingi, nes suteikia galimybių socializuotis, ugdyti įgūdžius ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Jaučiausi bendruomenės dalimi šiltoje, draugiškoje atmosferoje. Tai mano pirmas žygis, kojas skauda, bet širdis džiaugiasi – dalinasi Vida V.
„Ėjau pirmą kartą Camino Lituano keliu ir džiaugiausi, kad nusprendžiau eiti, nepatingėjau. Ar norėčiau kartoti? Tikrai TAIP. Vertinga buvo viskas: nuo pačio kelio iki žygeivių, kurie ėjo kartu. Manau, kad vertingiausias SP veiklos rezultatas yra tai, kad anksčiau nepažįstami žmonės apsijungia, bendrauja, mokosi, o žygio metu gali miegoti ir vienoje lovoje.“ – dalinosi Jūratė iš Klaipėdos.
„Šis žygis mano gyvenimą praturtino nuostabiomis džiaugsmo akimirkomis, įdomu keliauti su draugiška komanda. Man buvo nesunku keliauti, nes kasdien mėgstu vaikščioti. Suorganizuota buvo puikiai. Norėsiu kartoti, todėl tęskime tradiciją Camino Lituano!“ – antrino Jūratei žemietė Elena M.
„Tradicija nenutrūko, išbandėme, kad dar galim, patyrėm bendrystės džiaugsmą, išplėtėm pažinčių geografiją. Labai dėkinga komandai ir visoms bendražygėms už gerą laiką kartu.“- džiaugėsi Laima G. iš Vilniaus.
„Nuostabi pirma patirtis keliaujant su senjorais! Tikrai nesitikėjau, kad jie bus tokie optimistai, mokantys mėgautis kiekviena žygio akimirka, o keliauti su jais buvo labai smagu! Nepaprastai draugiški ir pozityvūs žygeiviai! Po šio žygio supratau, kad senjorai – jėga!” – dalinasi dar ne senjorė Auksė, nusprendusi įsilieti į „Senjorų pasaulį“ ir kartu praeiti Kelią. Pasikartosime, kad „Senjorų pasaulis“ VISIEMS – nesvarbu kokio amžiaus esi, jei nori ir turi kuo dalintis – visada esi laukiamas savanorių komandoje!
Kartu tai buvo puiki galimybė pasikalbėti apie pilietiškumą, tarpusavio palaikymą ir bendruomenės stiprinimą. Kartu galime labai daug! Ne tik įkvėpti drąsos kelionėms, bet ir pakviesti pasirinkti naują kelią prasmingai savanorystei.
Dėkojame visiems, parėmusiems mūsų kelionę, ypač „LTG Link“, nupirkusiai vilniečiams traukinio bilietus ir išlydėjusius į Kelią, Živilei Kurienei ir Laurai Stankūnei, organizavusioms šį įsimintiną renginį.
Atskiros padėkos vertas viešbutis Pažaislis Park Hotel, pasiūlęs draugiškas kainas komfortiškai nakvynei, skaniai vakarienei ir otiems pusryčiams. Personalas negalėjo atsistebėti keliautojų aktyvumu ir ieškojo socialiniuose tinkluose Facebook Senjorų pasaulis, kad galėtų ateityje sekti mūsų keliones.
Projektą „NVO „Pasaulis senjorams” institucinis stiprinimas“ finansuoja Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
