Apklausos „Senjorų naudojimąsis kompiuteriu“ ataskaita informuojame apklausos respondentus apie tyrimo rezultatus.

 

“Senjorų pasaulio” organizuotos apklausos tikslas buvo sužinoti kiek plačiai ir kokiu tikslu vyresnio amžiaus žmonės naudojasi kompiuteriais.

https://apklausa.lt/f/senjoru-naudojimasis-kompiuteriu-s2tplte/answers

Europos sąjungos dokumente yra įvardijami visą gyvenimą trunkantys mokymosi gebėjimai, vienas iš jų yra skaitmeninis raštingumas. Koks žmogus yra skaitmeniškai raštingas? Tai „žmogus, kuris geba informacijos ieškoti, ją įvertinti, rūšiuoti, valdyti ir savarankiškai kurti skaitmeninį turinį bei panaudoti jį siekiant asmeninių ar profesinių tikslų“. Tai reiškia mokėti surasti informacijos šaltinius efektyviai naudojantis paieškos sistemomis, sugebėti rūšiuoti ir atsirinkti labiausiai poreikius atitinkančią informaciją, įvertinti informacijos vertę atsižvelgiant į jos patikimumą, tikrumą ir autorystę. Žinoma, kad  labai svarbu valdyti informaciją suprantant, kaip ją tinkamai naudoti, pavyzdžiui, kaip cituoti šaltinį ar atsisiųsti failus, bei sugebėti pačiam kurti originalų ir informatyvų turinį.

Didžioji dauguma šiuolaikinių senjorų iš darbo rinkos išėjo taip ir nespėję išmokti naudotis informacinėmis technologijomis.  Šiandien išmokti naudotis jomis jie gali tik padedami savo artimųjų vaikų ir vaikaičių arba dalyvaudami visuotinio kompiuterinio raštingumo programose.

Įgūdžiams užtvirtinti svarbu nuolat naudotis kompiuteriu. Dažnai senjorams naudotis išmaniosiomis technologijomis trukdo baimė suklysti, nepasitikėjimas savo jėgomis, nežinojimas, kur ieškoti informacijos ar ką daryti „ne ten prispaudžius“.

Pensinio amžiaus žmonėms bendravimas su šeima ir giminaičiais yra itin svarbus. Kai jie jau retai kur išvyksta, neturi galimybių aplankyti artimųjų, telefonas jiems tampa vienintele galimybe palaikyti ryšį. „Sidabrinė linija“, teikdama nemokamą pokalbių su vyresnio amžiaus žmonėmis paslaugą, atlieka labai reikalingą ir naudingą veiklą, užpildydama vienišumo valandas ar suteikdama rūpimą informaciją. Bendravimas informacinėmis technologijomis  papildo telefoninį ryšį ir ypač svarbus, kai dalis artimųjų gyvena užsienyje. Susijungimas ne tik telefonu, leidžia pamatyti savo artimus žmones, taip sustiprinant silpstantį ryšį.

Didžioji dauguma respondentų- 73 procentai – atsakė, kad su senjorais bendrauja telefonu, tačiau net kas penktas bendrauja kompiuteriu. Šis skaičius tikrai būtų didesnis, jei daugiau žmonių turėtų kompiuterį ir mokėtų juo naudotis. Nemokėjimas naudotis komunikacinėmis technologijomis tampa problema tiek patiems vyresnio amžiaus žmonėms, tiek jų artimiesiems. Prisimenu, kaip prieš kelis metus mokėme močiutę naudotis kompiuteriu. Jai vien nuo minties, kad reikia sėsti prie kompiuterio, pakildavo spaudimas. Tam kartu su ja paruošėme išsamią instrukciją: žingsnius ir veiksmus kaip pradėti dirbti su kompiuteriu,  kaip įjungti, ką po ko daryti. Jei nebūdavo šalia mokančio žmogaus, per nuotolį prisijungdavo anūkas ir sutvarkydavo kilusią problemą. Papildoma nauda yra tai, kad nauja veikla padeda išlaikyti kognityvines funkcijas, prisideda prie socialinio aktyvumo didinimo ir noro įsilieti į socialinį gyvenimą. Vieniems žmonėms nauja veikla gali tapti kursai ar išvykos, knygos skaitymas ar pasivaikščiojimas lauke, kitiems – mokymasis naudotis kompiuteriu. Tobulėjimas  ir nauja veikla suteikia savarankiškumo pojūtį ir pasitikėjimą.

JAV Arizonos Mayo klinikos komanda ketverius metus stebėjo beveik 2000 žmonių, vyresnių nei 70 metų ir nustatė, kad naudodamiesi kompiuteriu senstant galite išsaugoti atmintį.  Amerikiečių atliktas tyrimas parodė, kad tiems, kurie bent kartą per savaitę naudojosi kompiuteriu, buvo 42 proc. mažesnė tikimybė lyginant su kitais, pasireikšti demencijos požymiams. Išvadas pateikė tyrimo vadovė dr. Janina Krell-Roesch, kurios darbas bus pristatytas Amerikos neurologijos akademijos metiniame susitikime Vankuveryje, Kanadoje sakė: „Tyrimo rezultatai rodo, kaip svarbu išlaikyti aktyvų protą senstant”. https://www.dailymail.co.uk/health/article-3475888/Logging-reduce-dementia-risk-Elderly-use-computer-week-42-likely-develop-mild-impairment-warning-sign.html

 

Pernelyg saugodami savo tėvus, neleisdami jiems nieko dirbti ar išmokti naujų dalykų, išplėšiame juos iš socialinio gyvenimo. Atrodytų, kad taip rūpindamiesi parodom savo meilę jiems, bet nieko nėra blogiau už savarankiškumo apribojimą ar sprendimų už savo tėvelius priėmimą. Ar nebus taip, kad tokiu rūpesčiu tik artiname jų gyvenimo pabaigą?

Kviesdami dalyvauti tyrime, siekėme sužinoti kokia dalis senyvo amžiaus žmonių naudojasi kompiuteriais ir dalyvauja socialiniuose tinkluose.

Labai nudžiugino, kad pasiekėme tikslinę grupę , iš kurios atsakymų labiausiai laukėme – 54 proc. iš 360 respondentų buvo vyresni nei 65 metai amžiaus. Didžioji dauguma atsakiusiųjų yra arba patys senjorai arba savo aplinkoje turintys vyresnio amžiaus žmonių. Ir tik ketvirtadalis atsakiusiųjų į klausimus atsakė iš savo patirties, būdami 56+ amžiaus,  bet dar ne senjorai.

Sunku apibrėžti vienišumo ir vienišo asmens būseną, tačiau pagal anketos klausimą respondentai pasiskirstė per pusę: pusė atsakiusiųjų į klausimą gyvena vieniši, kita pusė – šeimose.

Mums labai svarbu buvo sužinoti, kokia dalis senjorų naudojasi kompiuteriu – iš visų atsakiusiųjų 70 proc. senjorų turi kompiuterį ir juo naudojasi. Nuliūdino, kad beveik 5 proc. turi tokį įrenginį, bet juo nesinaudoja. Pastebėjome, kad žmonės nesimoko, nes nemato poreikio, naudos, nežino, kokią vertę gautų mokėdami naudotis kompiuteriu. Čia keliame sau užduotį ieškoti priėjimo prie šių senjorų ir mažais žingsneliais išmokyti juos naudotis kompiuteriais.

Tyrimas patvirtino prielaidą, kad tik labai nedidelė dalis senjorų yra nemokančių ir nenorinčių išmokti naudotis kompiuteriu. Virš 6 proc. senjorų norėtų naudotis kompiuteriu, bet jo neturi. Tai rimta problema, kurios sprendimas galėtų būti toks: senjorų nukreipimas į bibliotekas arba nebenaudojamų kompiuterių paieška pažįstamų žmonių aplinkoje. Galbūt čia galėtų padėti didžiosios kompanijos nebenaudojamus kompiuterius padovanodamos  senjorams. Dauguma atsakiusiųjų minėjo, kad senjorai nemokėdami naudotis „prispaudo neaišku kur ir kaip”. Tokiose situacijose  padėti galėtų artimieji – vaikai ar anūkai – išmokę per nuotolį prisijungti prie kompiuterio ir gelbėdami artimus senjorus iš keblios padėties. Labai svarbu palikti instrukcijas, kurias senjorai savo ranka turi pasirašyti patys – tik taip jie kitą kartą galės vis drąsiau ir drąsiau jaustis. Vieno parodymo tikrai nepakanka. 

Kai nesi patyręs vartotojas, verta turėti draugą su kuriuo galima kartu tobulėti, aptarti, kur ieškoti naudingos informacijos. Mažai naudojasi ne tik dėl nemokėjimo, bet ir neturėjimo ką veikti. Įgūdžių tobulinimui kviečiame senjorus į jiems skirtą  virtualų klubą.

84 proc. visų respondentų atsakė, kad socialiniuose tinkluose turi drauguose vyresnio amžiaus žmonių, su kuriais palaiko ryšį, seka jų naujienas, keičiasi šeimynine informacija.

Klausimo „Kokia informacija dažniausiai domisi vyresnio amžiaus žmonės?“  atsakymai pasiskirstė labai įvairiai. Trečdalis  respondentų seka naujienas internete, beveik 20 proc. ieško pramogų,  14 proc. ieško kitos naudingos informacijos, pavyzdžiui, apie gydymo įstaigas.

„Senjorų pasaulio” kūrėjus domino atsakymas į klausimą apie virtualios svetainės, kurioje vyresnio amžiaus žmonės galėtų bendrauti, klausytis paskaitų, mokytis – poreikį. Teigiamai atsakė 90 proc respondentų. Darome išvadą, kad tokia svetainė yra reikalinga ir jau žinome kuriuo keliu eiti ją kuriant. Kas trečias respondentas paminėjo, kad yra pasiruošęs mokėti už tokio pobūdžio paslaugą. Prisijungimui pradžioje planuojame pasiūlyti planus: nemokamą ir bazinį, su narystės mokesčiu– į kurį įeitų interaktyvūs mokami mokymai ir galimybė bendrauti virtualiame klube. 

Atsakymai į klausimą „Kokias veiklas galėtų pasiūlyti virtuali svetainė?”- labai įvairūs, tačiau mūsų respondentai labiausiai norėtų paskaitų įvairiomis temomis (16,5 proc. paminėjo būtent tai). Beveik po vienodai – 15 proc. – pasiskirstė poreikis mokymų ir protmūšių. Po to sekė kūrybiniams užsiėmimų poreikis ir bendravimo galimybė.

Tačiau įvertinus tyrimo rezultatus, peršasi išvada, kad dar negreitai senjorui kompiuteris pakeis kaimyną. Pirmiausia dėl to, kad kaimynus turime visi, o kompiuterius – ne kiekvienas. Antra, bendrauti norime visi, bet susišnekėti galime tik tiesiogiai, per kompiuterius dar trūksta įgūdžių, kuriuos reikia lavinti. „Senjorų pasaulis“ tikrai nesiekia atriboti senjorus nuo savos aplinkos, artimųjų, kaimynų. Priešingai – sparčiai besikeičiančiame pasaulyje norime, kad kuo daugiau žmonių žengtų koja kojon su technologijomis, gyvenimu ir seneliai savo anūkams būtų lygiaverčiai pašnekovai.