Dalyvavome konferencijoje „Saugumo kultūra: kaip gerinti moterų saugumą viešose erdvėse?“

Lapkričio 25 d. Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, Nevyriausybinės organizacijos „Versli Mama“ ir „Ribologija“, drauge su Seimo Žmogaus teisių komitetu, Seime organizavo konferenciją, skirtą paminėti šią svarbią dieną.

Šių metų renginyje buvo aptariama pagrindinė tema – „Saugumo kultūra: kaip gerinti moterų saugumą viešose erdvėse?“ ir nagrinėjama reali situacija Lietuvoje, analizuojami iššūkiai bei ieškomi praktiniai sprendimai, kaip užtikrinti moterų saugumą viešosiose erdvėse.

Gavę pakvietimą, svarstėme ar mes turime ką pasakyti šia tema. Ir kuo daugiau galvojome, tuo daugiau radome ką pasakyti.

Konferencijos atidarymo žodį tarė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas ir ViktorijaČmilytė-Nielsen.

Gabrielė Janilionytė pristatė Erasmus+ projekto „Saugios viešosios erdvės: rezultatų pristatymas“ rezultatus.

Sujaudino „Ar Lietuvoje yra serijinių seksualinių prievartautojų? Atvejo analizė“, Kristinos Mišinienės (KOPŽĮ) pasisakymas, kurio įrašą rekomenduotume pasiklausyti vien dėl suvokimo, kad tai vyksta mūsuose.

Aistringas ir gilus Rugilės Butkevičiūtės (RIBOLOGIJA) apie „Prievartos kultūros įtaka Lietuvoje“.

Panelinėje diskusijoje „Ką mes paliekame už burbulo? Smurtas prieš pažeidžiamų grupių moteris“ dalyvavo: Rusnė Kirtiklytė (ĮVAIROVĖS EDUKACIJOS NAMAI), Kristina Mišinienė (KOPŽĮ), Ugnė Šakūnienė (LIETUVOS ŽMONIŲ SU NEGALIA SĄJUNGA), Vida Greičiuvienė (SENJORŲ PASAULIS). Diskusiją moderavo Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė (VERSLI MAMA).

Pranešėjai maloniai sutiko pasidalinti savo pranešimų medžiaga. Visą informaciją galite peržiūrėti čia.

Renginio įrašą galima pasižiūrėti: Seimo Youtube paskyroje.

Kas dėl laiko stokos ir liko nepasakyta konferencijoje?

Smurto rūšys ir poveikis senjorams

Finansinis smurtas: vyresniesio amžiaus žmonėms dažniau tampa bankinių sukčių taikiniu. Dėl patiklumo ir kritinio mąstymo trūkumo, iš jų dažniau atimamos sukauptos santaupos.

Institucinis smurtas: globos namuose ir ligoninėse dažni smurto atvejai prieš senjorus ir moteris su negalia. Būdami priklausomi, senoliai neturi galios pasipriešinti, kasypač žeidžia jų orumą ir mažina savivertę.

Fizinis smurtas: būdami fiziškai silpnesni senjorai dažniau tampa smulkių vagišių taikiniu, kurie išplėšia piniginę ar rankinę.

Psichologinis smurtas: Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkių Sarmitės Mikulionienės, Gražinos Rapolienės, Natalijos Valavičienės monografijoje „Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis“ pabrėžiama, kad „dėl amžiaus diskriminuojančius veiksmus savo atžvilgiu yra patyrę 13,9 % Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių“. Mokslininkės pažymi, kad „būtina daryti prielaidą, kad tokių atvejų iš tiesų buvo daugiau, nes tam tikra dalis atvejų liko nesuvokta kaip žeidžiantys vyresnio amžiaus žmonių teises ir laisves“.

Saugumo jausmas – vienas svarbiausių jausmų kiekvienam žmogui. Įgalinanti saugi aplinka yra labai svarbi sąlyga vyresnio amžiaus žmonėms išlikti socialiai aktyviais ir įsitraukusiais visuomenės nariais.

Taigi, saugi fizinė ir socialinė aplinka, saugi kaimynystė, viešojo transporto prieinamumas, nejaučiama diskriminacija dėl amžiaus – būtinos, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų jaustis saugūs.

Statistika rodo, kad beveik du trečdaliai t.y. 61 proc Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių nesijaučia saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje tamsiu paros metu, tai apima elementariai nesutvarkytą aplinką (trūksta lygių šaligatvių, lauko apšvietimo), baimė, susijusi su kriminogenine situacija, užpuolimų, apiplėšimų tikimybe, bijoma išeiti vakare dėl menko viešojo transporto prieinamumo, viena iš priežasčių gali būti ir asmeninė fizinė būklė – ribotas matomumas, judėjimas. Vyresnio amžiaus žmonių socialinė atskirtis yra susijusi su viešųjų erdvių, tokių kaip kultūros įstaigos, pasiekiamumu. Statistika rodo, kad 2 iš 3 50-ies metų ir vyresni Lietuvos žmonės susiduria su grėsme patekti į socialinę atskirtį: atsisakymas lankyti kultūros renginius, vykstančius vėlai vakare.

Dar viena iš viešų erdvių yra socialiniai tinklai, kuriuose moterys dažnai susiduria su rizika pakliūti į sukčių pinkles. Deja, ši tema dėl laiko stokos nebuvo paliesta.

Tikimės, kad iki sekančių metų Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dienos ženkliai prisidės Konferencijoje perskaitytas komunikatas, kurį paruošė VšĮ „Versli mama“, „Stebėk teises“ ir „Ribologija“ priimant teisingus sprendimus.