Solidarumas savanorystėje, puoselėjant vertybes

„Senjorų pasaulio” gegužės mėnesio ketvirtojoje paskaitoje Dr. Neringa Kurapkaitienė, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, knygos „Darbo su savanoriais pagrindai“ autorė bei savanorystės konsultantė, šiuo metu dirbanti su moksliniais tyrimais, susijusiais su jaunų žmonių mokymusi savanoriaujant pasakos apie solidarumo prasmę savanorystėje.

Dalinamės interviu ištrauka apie lektorę, Edukologijos srities daktarę Neringą Kurapkaitienę Atviros Lietuvos fondo svetainėje, straipsnyje „Gana vertinti nevyriausybines organizacijas (NVO) kaip grėsmes ir konkurentes, laikas pradėti remtis jų kompetencija“  daugiau

– Neringa, jūs atsidūrėte NVO sektoriuje dėl to, kad nešėte idėją apie savanorystę, tiesa?

– Aš nuo 16 metų augau NVO sektoriuje. Mane patraukė nevyriausybinės organizacijos A. C. Patria idėja – jie telkė savanorius, išdarinėjo su jais fantastiškus dalykus: sėdėdavo grupėse, kalbėdavosi, piešdavo savo jausmus, patyrimus ir išgyvenimus. Besirenkant studijas mano didžiausias troškimas buvo galėti dirbti kažką panašaus į tai, ką su manimi nuveikė nevyriausybinė organizacija. Baigusi bakalauro studijas aš grįžau į savo mylėtą organizaciją, vadovavau projektams, o paskui ir visai organizacijai. Galiausiai išėjau į platesnius vandenis: savanorystės atstovavimo, konsultavimo, mokymo savanorystės klausimais, atlikau disertacijos tyrimą apie savanorystę ir mokymąsi joje bei tęsiu naujus kitus tyrimus šioje sityje. Deja, turiu reziumuoti, kad organizacijos, kurios lieka uždarame tikslinės grupės rate, ima trauktis, o tos, kurios pradeda kalbėtis su visuomene apie savo sprendžiamą problematiką – tampa visuomenei reikalingomis organizacijomis.

Paskaita „Solidarumas savanorystėje, puoselėjant vertybes“ sudėtinė projekto „Senjorų savanorystės galimybių plėtra“ dalis, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.