„Senjorų pasaulis“ nemokamų ketvirtadienio paskaitų cikle „Birželio poveikis”  prof. Libertas Klimka – apie seniausius laiko matavimo būdus, mechaninio laikrodžio išradimą, jo evoliuciją, stilių kaitą bei reikšmę kultūrai sugulė į knygą „Matuojant neaprėpiamą laiką”.

Kada ir kur atsirado pirmieji laikrodžiai Lietuvoje, kodėl mūsų lietingoje padangėje buvo populiarūs saulės laikrodžiai, nuo kada pradėjo aidėti Vilniaus katedros aikštės varpinės, rotušės ir miestelių bokštų varpų dūžiai, kaip darbavosi Vilniaus laikrodininkų cecho meistrai, kam priklauso magnetinės švytuoklės ir elektrinio jūrinio chronometro išradimo prioritetas – rasime knygoje. O paskaitoje išgirsime gilesnių minčių apie laikrodžių įtaką pasaulio kultūrai nuo senovės iki nūdienos ir visokių įdomybių iš laikrodžių pasaulio, daug dėmesio skiriant laikrodžių istorijai mūsų krašte, kurią gražiai iliustruoja senovinių laikrodžių kolekcija Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Knygos autorius Libertas Klimka (g. 1940­ m.) yra mokslo istorikas ir etnologas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Jo mokslinių darbų tematika plati: baltų kosmologija ir kalendoriaus istorija, tradicinių kalendorinių papročių semantika, tautodailės raiška, tiksliųjų ir taikomųjų mokslų istorija Lietuvoje, mokslo ir technikos paminklai. Jis yra vienas iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus steigėjų, Nidos saulės laikrodžio projekto bendraautorius. Visuomeninė jo darbų vertė pažymėta valstybine Jono Basanavičiaus ir regionine Stasio Šalkauskio premijomis. Žinias apie istorinius laikrodžius autorius rinko rengdamasis paskaitoms ir rašydamas straipsnius; jas pildė studijuodamas šaltinius archyvuose, dalyvaudamas Lietuvos kraštotyros draugijos ekspedicijose, išvykose.