Apie žemaičių legendas, jų atgarsius dabarinėje Žemaitijoje bei visame pasaulyje “Senjorų pasaulio” smalsiai auditorijai pasakos žurnalistas Eugenijus Bunka.

Lektorius- žurnalistas Eugenijaus Bunkos biografija labai įvairiaspalvė. Vikipedijoje rašoma, kad Eugenijus  dirbo  Plungės liaudies kūrybos gaminių įmonėje Minija dirbo gintaro meistru, medžio drožėju, vėliau Fotografijos meno draugijos Žemaitijos skyriaus redaktoriumi ir sekretoriumi. Nuo 1977 m. Plungės rajono laikraščio „Kibirkštis“ redakcijos skyriaus vedėjas. 1989–1994 m. laikraščio „Respublika“, 1994–1996 m. laikraščio „Diena“ korespondentas Žemaitijoje. Rašė apie žmonių tarpusavio santykius, ryšius su aplinka ir gamta, ekonomikos klausimais. Vėliau laikraščio „Klaipėda“ redaktoriaus pavaduotojas, Rietavo miškų urėdijos atstovas ryšiams su visuomene. Balticum TV kraštotyros laidų „Žemaitijos labirintais“ vienas autorių.

Eugenijus pirmąjį apsakymą išspausdino žurnale „Nemunas“. 1988 m. jo literatūrinis scenarijus multiplikaciniam filmui „Paukštė“ užėmė pirmąją vietą respublikiniame konkurse.

Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo vadovas.

Sugiharos fondas “Diplomatai už gyvybę” Metų tolerancijos žmogaus apdovanojimu šiemet pagerbė Litvakų atminties sodo įkūrėją, visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą Eugenijų Bunką. Įvertino atminties gaivinimą Nuo 2001-ųjų teikiamas Tolerancijos žmogaus apdovanojimas skiriamas asmeniui, kuris savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojo prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakė prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

E.Bunka apdovanojimu įvertintas už ilgametį vadovavimą J.Bunkos fondui, pilietines, edukacines iniciatyvas, Plungės, Žemaitijos ir Lietuvos žydiškosios atminties gaivinimą ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje.

Litvakų atminties sodas – tai Lietuvos kontūre “augančios” metalinės obelys su obuoliais, tarsi ženklinančiais iki Antrojo pasaulinio karo čia gyvenusius žydus.