Senjorų pasaulio ATVIRA paskaitų ciklo  “Lapkričio takas” paskaita, apie tradicijas ir jų kaitą mirusiųjų pagerbimo tradicijoje.

Visų Šventųjų dieną prisimename mylimus, artimus žmones, iškeliavusius anapilin ir ta proga nešame ant jų kapų po gėlės žiedą, uždegame žvakutę. Kapinių tvarkymo tema besidomintis Valdas Kaminskas pritaria, kad mūsų tradicija yra susijusi su kruopščia artimųjų kapų priežiūra. Tačiau pasaulyje jau seniai kapinės laikomos aplinkos taršos šaltiniu ir aplinkosaugininkai suka galvą, kaip tą taršą sumažinti.

Asociacija „Lapkričio 2-osios draugija“ įkurta, siekiant plėtoti protėvių atminimo ir pagerbimo tradicijas Lietuvoje bei skatinti domėjimąsi asmens kilmės ištakomis, žinių apie savo protėvius kaupimo kultūrą, skatinti etninių ir genealoginių šaknų ieškojimą. Pagrindinis draugijos tikslas yra sukurti Atminimo Knygą – visuotinai internete prieinamą duomenų banką apie Lietuvoje palaidotus įvairių tautybių žmones. Asociacijos pirmininkas Valdas Kaminskas – pirmasis Lietuvoje ėmėsi skaitmenizuoti kapinių informaciją.

Tačiau dažnam lietuvių vieno žiedo maža: kapavietės nuklojamos gėlių jūra ir pasidairius po vienas ar kitas kapinaites netrunki pastebėti, kad jos labiau primena gėlių darželius nei santūrią poilsio vietą. Kapinės tikrai nėra tinkama vieta puikuotis ir varžytis, kas uždegs daugiau ir didesnių žvakių, kas pasodins daugiau chrizantemų. Svarbiau nei gėlių įvairovė yra saikas bei dermė su gamta. Tuo labiau, kad žmonėms, kurie gyvena kaimuose ar priemiesčiuose, kapų lankymas tampa vienu iš kasdienių rūpesčių.

Valdas Kaminskas, Lapkričio antrosios draugijos įkūrėjas, pasakoja apie kapines, laidojimo tradicijas, su tuo susijusius teisės aktus ir apie tvarumą laidojimo vietose : http://fm99.lt/valdas-kaminskas-problema-yra-labai-tarsus-musu-mirusiuju-pagerbimo-budas/?fbclid=IwAR2cdq0yuvutI2gwFtuM6rQUCxPk6w16ZeBKdbhxjMKLn-db1fV6m7uEjwo