“Senjorų pasaulis” paskaitų ciklo senjorams paskaita “Piligrimystės gaidos: Šikoku 88 šventyklų kelias” Evaldo Karaliaus pasakojimas nuves į Japoniją ir pakvies egzotišką šalį pažinti ne kaip turistui, o kaip piligrimui.

“Piligrimas (lot. peregrinus – svetys, užsienietis) – tai keliautojas, pėsčiomis lankantis šventas vietas, susijusias su tikėjimu ir religija. Į piligriminę kelionę žmonės eina dėl religinių, dvasinių, asmeninių priežasčių. Naujaisiais laikais piligrimystė  tapo pasaulio, savęs pažinimo, kultūrinių ir gamtos objektų lankymas, bendravimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose.

Pasaulietiniai aspektai išplėtė religinės piligrimystės formą, atsirado religinio turizmo sąvoka. Šiandien piligrimais gali tapti visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, religijos ar fizinio pasirengimo. Taip pat nėra svarbu, kokie yra piligrimystės motyvai ir siekiai.” Informaciją randu Camino Lituano puslapyje https://caminolituano.com/apie-camino-lituano/

Suderinusi paskaitos datą ir temą, paprašiau Evaldo papasakoti apie save, kad galėčiau pristatyti klausytojams. Iš paskaitos lektoriaus sulaukiau vieno sakinio su prašymu nepristatinėti tuo, kuo jis nesijaučia. Jis save laiko tik pėsčiųjų žygių mėgėju.

Jo žodžių patvirtinimą radau 15min straipsnyje  “Tūkstančius kilometrų pėsčiomis nuėjęs Evaldas Karalius kukliai sako nesijaučia esantis rimtas žygeivis, o tik mėgėjas pasivaikščioti. Jo kelionių kolekcijoje jau šeši įveikti piligriminiai keliai, kurių vienas Japonijoje pro aštuoniasdešimt aštuonias šventyklas vingiuoja tūkstantį du šimtus kilometrų. Vienas iš lietuviškojo „Camino Lituano“ kelių savanoris, penkiasdešimt aštuonerių metų vyras sako, kad netikėtai pradėjęs eiti ilgainiui suprato, jog be vaikščiojimo kasdien jis jau nebegali “

Todėl nepristatinėsiu Evaldo gyvenimo CV ar vertybių, daugiau pakalbėkim apie mūsų gyvenimuose sutiktus žmones, kurie duoda impuulsą pokyčiams.

Tame pačiame straipsnyje skaitau apie Evaldo sutiktą bendradarbį:  “tikriausiai prieš šešerius ar septynerius metus. Pamenu, į darbą atėjęs draugas papasakojo, kad jo sūnus pėsčiomis eina piligriminiu keliu Ispanijoje. Pasiėmė kuprinę ir išvyko. Sako, eina nežinia kur, pinigų minimaliai pasiėmęs. Draugas jaudindamasis pasakojo, o aš tuo metu, priešingai, pradėjau žavėtis jaunuoliu, kad jis ryžosi avantiūrai tiesiog kažkur išeiti.

Nors buvau buvęs Ispanijoje, galvoje kilo vizija, kaip jaunas vyrukas, lyg koks beduinas su terbele ant pečių eina dykuma (juokiasi). Tuo metu man atrodė, kad reikia turėti daug drąsos tokiam poelgiui ir kaip tai „veža“. Panorau ir aš taip išeiti, bet galvojau, kad esu per senas tokiems ėjimams.  Su tokiomis mintimis išgyvenau apie metus. Buvau įsitikinęs, kad mano laikas avantiūroms jau praėjęs.

Kol vieną dieną mano draugas, labai sunkiai sirgęs ir pasveikęs, nusprendė eiti piligrimų kelią Ispanijoje. Niekam nieko nesakęs išskrido ir iš starto vietos atsiuntė man linkėjimus. Tada manyje įvyko lūžis: jis, ką tik pasveikęs ligonis, eina, o aš, tas kuris labai noriu, sėdžiu namie ir nesiryžtu. Vadinasi, ne amžius mano kaltas, o aš pats save apgaudinėju ir ieškau priežasčių neiti. Tada pasakiau, viskas, einu. Einu tam, kad save išbandyčiau, patirčiau kažką naujo.

Išeidamas žmonai pasakiau, kad kas benutiktų, turiu tą kelią įveikti. Greitai ar lėtai eisiu, nesvarbu. Jei susirgsiu, vietoje pasigydysiu, ir tik tada grįšiu. Buvau nusiteikęs labai ryžtingai. Po to, kai draugas iškeliavo, ilgai nedelsiau, nusipirkau lėktuvo bilietus kelionei. Vienintelis dalykas, ką padariau, tai nusipirkau kokybiškus žygio batus, gerą kuprinę. Pasiruošiau taip, kad bent jau šie dalykai man netrukdytų eiti ir nebūtų ko kaltinti (kad batai blogi, kuprinė per sunki)..”
Ši istorija tik dar kartą parodo, kad nėra neįmanomų dalykų.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/laisvalaikis/tukstancius-kilometru-iveikes-evaldas-karalius-esu-tik-megejas-pasivaikscioti-1038-1543888?copied

Kaip Evaldas atsidūrė Japonijoje ir įveikė tūkstančio dviejų šimtų kilometrų ilgio atkarpą ir kokios gaidos tuo metu sukosi jo galvoje, papasakos paskaitoje. „Shikoku 88 Temples“ kelias yra įtrauktas net į Unesco saugomų kelių sąrašus tad pasakojimas bus vingiuotas, su aukštomis ir žemomis natomis, kaip ir pats kelias. Evaldas su žmona yra pirmoji lietuvių šeima praėjusi “Šikoku 88 šventyklos”  piligrimystės keliu.