„Senjorų pasaulis” lapkričio mėnesio „Lapkričio viltis” paskaitų ciklo nemokamoje  ketvirtadienio paskaitoje Brolis Jokūbas Marija Goštautas OP Vienuolis dominikonas, kunigas, pamokslininkas, straipsnių autorius, Rytų Krikščioniškųjų Bažnyčių teologijos ir dvasingumo specialistas, dominikonų vienuolyno prioras, teologijos licenciatas, Vilniaus kunigų seminarijos dėstytojas pasakos apie krikščioniškąjį dvasingumą, kodėl gyviesiems rūpi mirusieji?

Brolio Jokūbo Marijos domėjimosi ir studijų sritys yra kūrinijos teologija, krikščioniškoji antropologija, krikščioniškasis dvasingumas.

Dominikonai – Katalikų Bažnyčios vienuoliai. XIII amžiaus pradžioje Šv. Dominykas įkūrė naują vienuolių ordiną, kurio tikslas yra gyventi krikščionišką gyvenimą, paremtą Apaštalų gyvenimo idealu. „Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužimo ir maldų. Jie laikėsi drauge ir visa turėjo bendra.“ (Iš Apaštalų darbų, 2:42,44).
Šv. Dominykas Guzmanas įkurė Pamokslininkų ordiną tam, kad būtų skelbiama Evangelija. Jau daugiau nei aštuonis šimtus metų dominikonai skelbia Gerąją Naujieną apie išgelbėjimą visur ir visais būdais. Mūsų pamokslavimas kyla iš kontempliacijos – pokalbio su Dievu, kuris skatina pasidalinti su kitais žmonėmis kontempliacijos vaisiais. Svarbus ordino bruožas – studijos, tai yra tiesos (Veritas) pažinimas. Mes gyvename bendruomenėse laikydamiesi vienuolinio skaistumo, klusnumo ir neturto dvasios. Mūsų vienybės šaltinis – liturgija, kurioje kartu garbiname Dievą. https://www.dominikonai.lt/

Lapk­ri­čio 1-ąją tra­di­ciš­kai lan­ko­mi ar­ti­mų­jų ka­pai ir už­de­ga­mos žva­kės. Ap­lan­kius ka­pus, už­de­gus žva­kę rei­kia ne­pa­mirš­ti ir su­kal­bė­ti mal­dos, ant­raip ka­pų ap­lan­ky­mas bus la­biau gė­lių dar­že­lio tvar­ky­mas, o ne am­ži­no­sios ra­my­bės lin­kė­ji­mas mi­ru­siems.
Krikš­čio­nys pa­gal sa­vo ti­kė­ji­mą šven­čia ir Vi­sų šven­tų­jų, ir Mi­ru­sių­jų (Vė­li­nių) die­nas, nes yra ti­ki­ma, kad šie du pa­sau­liai yra la­bai ar­ti­mai su­si­ję vie­nas su ki­tu. Va­ka­ruo­se Vi­sų šven­tų­jų die­na im­ta mi­nė­ti apie 610 mū­sų eros me­tus, kai po­pie­žius Bo­ni­fa­cas IV ge­gu­žės 13 d. pa­šven­ti­no Ro­mos Pan­teo­ną Šven­to­sios Mer­ge­lės var­du. Nuo tos die­nos bu­vo šven­čia­ma Šve­nų­jų kan­ki­nių die­na.  Apie 731 me­tus Po­pie­žius Gre­go­ri­jus III per­kė­lė šią da­tą į lapk­ri­čio 1-ąją ir pa­kei­tė šven­tės pa­va­di­ni­mą į to­kį, ko­kį ži­no­me iki šiol. Ši da­ta li­ko ne­pa­ki­tu­si net po Baž­ny­čios re­for­ma­ci­jos, nes pro­tes­tan­tai vi­sus se­nuo­sius krikš­čio­nis lai­kė šven­tai­siais ir šią šven­tę sky­rė se­nie­siems ir nau­jie­siems krikš­čio­nims pa­gerb­ti. Lapk­ri­čio 2-oji me­na ne to­kius se­nus lai­kus – ją be­ne­dik­ti­nas Šven­ta­sis Odi­las (Saint Odi­lo of Clu­ny) 998 m. pa­skel­bė Vi­sų mi­ru­sių­jų die­na. Ro­mos baž­ny­čia šią šven­tę priė­mė tik XIV a.
Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/veliniu-tradicijos-nuo-pagonybes-laiku-iki-krikscioniskojo-tikejimo-n628178