Nuo ankstyvos vaikystės Kristina Semaškaitė svajojo apie keliones aplink pasaulį, savanorystę tolimuosiuose kraštuose. Studijuodama kryptingai dirbo siekdama įgyvendinti svajonę ir baigusi mokslus išvyko į Boliviją, kur jos jau laukė pirmas savanorystės darbas su indėnų vaikais mažame Andų kalnų miestelyje. Pirmoji kelionė į kitą pasaulio kraštą užaugino dar stipresnį norą pažinti pasaulį. Taip šalis keitė šalį, o įvairios savanorystės tapo gyvenimo būdu. Dabar, jau prabėgus 9 metams po kelionės į Pietų Ameriką Kristina skaičiuoja daugiau nei 80 aplankytų šalių, pažintus 6 žemynus ir begalę įvairių patirčių.

Savanorystė – įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis. Kaip stipriai reikia suvokti savo misiją šioje žemėje, kad dirbti iš idėjos, kuriant žemėje gėrį.

Paskaitą su Kristina derinome jai esant Nepale, savanoriaujant vietinėje mokykloje pačiame pandemijos įkarštyje. Kiek drąsos reikia turėti skrydžiams, kelionėms į visai nepažįstamas vietas, kurti santykius su skirtingų kultūrų žmonėmis ir visa tai patirti vardan savo svajonės.