“Senjorų pasaulis” nemokama ketvirtadienio paskaita senjorams apie baleto meną.

“Baleto menas kaip viena sąlygiškiausių teatro formų remiasi keliomis raiškos priemonėmis – literatūra, muzika, choreografija ir vaidyba, kur svarbiausią vietą užima baleto artisto kūryba, o ją sudaro kūniškojo ir psichinio aparato dermė” – skaitome Helmuto Šabasevičiaus  knygoje “Šokio erdvėse” apie baleto solistės Loretos Bartusevičiūtės kūrybą knygos įžangoje.

Labai džiaugiamės galėdami į ketvirtadienio paskaitas pasikviesti įdomius, Lietuvai nusipelniusius ir žymius žmones, o dar labiau džiaugiamės, kad Jūs, Senjorų pasaulio klubo nariai mums juos rekomenduojate.

Šįkart klausysimės menotyrininko, šokio istoriko ir kritiko, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjo ir dėstytojo doc. dr. Helmuto Šabasevičiaus, kuris 2019 m. buvo apdovanotas Lietuvos teatro sąjungos už svarų indėlį į teatrinės praeities ir dabarties diskursą.

Šabasevičiaus pagrindinės mokslinių tyrinėjimų sritys: 19 a. Lietuvos kultūra, choreografijos, scenografijos istorija. Per ilgametę profesinę veiklą jis paskelbė daugybę teatro ir dailės istorijos, kritikos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje.

“Lietuvos baleto istorija” – naujausia menotyrininko Helmuto Šabasevičiaus knyga, skirta Lietuvos baleto šimtmečiui. Joje menotyrininkas siekia pažvelgti ką Lietuva, kaip valstybė, davė baleto menui.

Menotyrininko H. Šabasevičiaus knygoje – originalūs baleto ir šokio spektakliai, sukurti profesionalių choreografų Lietuvoje 20 amžiuje ir 21-o amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais. Pasak knygos autoriaus, į jo dėmesio lauką pateko tik tie spektakliai, kurie pirmą kartą buvo sukurti Lietuvoje.

„Paantraštė „originalieji baleto šokio spektakliai“ truputėlį susiaurina tą visą mūsų baleto paveldą, nes aš visai nekalbu apie klasikinius spektaklių perkėlimus iš kitų šalių, man rūpėjo pasižiūrėt, ką Lietuva davė kaip šalis baleto menui“, – aiškina H. Šabasevičius.

Pasak H. Šabasevičiaus, nors knygą pradeda nuo baleto užuomazgų, vėliau pasakojimą dėlioja ne chronologine tvarka, o tematiškai: klasikos interpretacijos, antikos herojai, literatūros šedevrai ar baletai vaikams.

„Ta raida buvo įdomi, intensyvi. Vienas laikas – prieškaris, vėliau – sovietmetis, vis tiek teko taikstytis prie ideologinių, politinių aplinkybių, baletas irgi buvo propagandinė kūrybos sritis. Esu užtikęs archyve sąrašus privalomų spektaklių, kurie buvo primygtinai rekomenduojami visoms sovietinėje erdvėje buvusioms respublikoms. Bet iš to sąrašo mūsų teatre tebuvo vienas kitas pastatytas. Tokio ryškaus spektaklio, dėl kurio tikrai šiandien būtų gėda mums kaip tautai, valstybei, aš negalėčiau ir paminėti“, – nurodo knygos autorius.

Per daugiau nei 90 metų Lietuvoje pastatyta daugiau nei šimtas keturiasdešimt originalių baleto spektaklių 67 sukurti acionaliniame operos ir baleto teatre, tarp jų ir spektakliai sukurti Valstybės teatre Kaune, po 20 Klaipėdos ir Kauno muzikiniuose teatruose.

H. Šabasevičius 1982–1989 studijavo dailės istoriją Lietuvos valstybiname dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1989 dirbo Istorijos institute, vėliau – Kultūros ir meno institute. 1993 apgynė humanitarinių mokslų srities menotyros krypties daktaro disertaciją. Nuo 2002 Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Ilgametis Vilniaus dailės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, nuo 2008 – docentas. Nuo 1995 meno kultūros žurnalo „Krantai“ vyriausiasis redaktorius.

Parašė monografiją „Šokiu išsakytas gyvenimas. Balerinos Leokadijos Aškelovičiūtės kūrybos bruožai“ (2009), studiją „Trumpa Lietuvos baleto istorija“ (2010), parengė knygas „Dalia Mataitienė. Ženklai erdvėje“ (1998), „Dalia Mataitienė. Paveikslai. Ornamentinės struktūros. Teatras“ (su D. Mataitiene), „Liepsnojantis Maestro: Apie choreografą Elegijų Bukaitį“.

2019 m. pavasarį Helmutas Šabasevičius apdovanotas Lenkijos Respublikos Auksiniu Kryžiumi už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą.