Ekspedicijų į Sibirą palikimas

2022-06-16 16:00 - 17:30

Birželio 14-ąjai Gedulo ir vilties dienai paminėti pasikvietėme Tadą Kvasilių papasakoti apie ekspedicijas į Sibirą, ieškant ir tvarkant tremtinių kapus.

https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-gyventoju-tremimai/

Iš visų į tremtinų asmenų sąrašus įrašytų 155 796 žm. į Komiją, Buriatiją‑Mongoliją, Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Molotovo (dabar Permės), Sverdlovsko, Tomsko ir kitas Sibiro bei Šiaurės sritis (žml. Lietuvos gyventojų kalinimo ir tremties vietos SSRS okupacijos metais) buvo ištremta daugiau kaip 132 000 , o 1945 pasibaigus SSRS–Vokietijos karui, buvo tremiami vien lietuviai arba su jais susiję asmenys. Daugiau kaip 70 % jų buvo moterys ir vaikai; 1941–53 ištremta daugiau kaip 50 000 moterų ir daugiau kaip 39 000 vaikų. Kelyje į tremtį ir tremtyje žuvo apie 5 tūkst. Lietuvos vaikų.

Nors Lietuvos gyventojų trėmimai vyko prieš beveik 80 metų, daugelis tremtinių dar labai gerai pamena savo istorijas.

Tremtiniai, taip tragiškai atplėšti nuo savo Tėvynės, svajojo išgyventi ir į ją sugrįžti. Deja, tik nedaugeliui jų pavyko įgyvendinti šią svajonę. Tačiau tremtinių istorijos ir prisiminimai sugrįžta į Lietuvą daugelio gražių iniciatyvų metu, kai tremtiniai, jų vaikai ir pilietiškas jaunimas vyksta į Sibirą tvarkyti tremtinių kapų.

Paskaitos lektorius- Tadas Kvasilius yra bendruomenės “Lemtis” narys. Internetinėje svetainėje https://lemtissibiras.lt/ skaitome: “Pirmosios kalbos apie tremtinius ir politinius kalinius buvo tylios. Šnekėta pusbalsiu tarp artimų žmonių. Penkiasdešimties metų melas, grįstas teroru, buvo sukaustęs tautą. Reikėjo laiko ir drąsių šauklių, kad nusimestume priespaudos skraistę. Aktyvesnieji ieškojo tremtinių ir politinių Sovietų Sąjungos kalinių, kalbino ir kaupė duomenis apie juos.

Bendrijos tikslas – surinkti, išsaugoti ir propaguoti sovietinės okupacijos metais represuotų Lietuvos piliečių kultūrinį ir materialinį palikimą.

Mūsų patirtis, dokumentiniai filmai, fotodarbai ir kita vaizdinė medžiaga naudinga, ugdant visuomenės, tame tarpe mokyklų jaunimo tautinę savimonę.”

Bendrijos „Lemtis“ narys, kraštietis T. Kvasilius, kartu su bendraminčiais, tęsdamas jau prieš daugelį metų pradėtą darbą – sutvarkyti tremtyje žuvusių tėvynainių kapavietes, Sibiro platybėse lankėsi ne kartą. Pojūtis domėtis praeitimi kilo ne iš šeimos. Jo šeimoje ar tarp giminaičių nebuvo nei tremtinių, nei partizanų. Net ir kalbama nebuvo tokiomis temomis. „Tačiau tėvai mus su broliu ir seserimi nuolat mokė pagarbos ir meilės Dievui, žmogui, savam kraštui“, – sakė T. Kvasilius.

Anot Tado, šiais laikais, kai sunku spėti paskui besikeičiantį pasaulį, tokie paprasti dalykai, kurių mus mokė tėvai, seneliai yra nustumiami į šalį. „Studijuodamas istoriją Vytauto Didžiojo universitete atradau tą Lietuvos istorijos tarpsnį, kuris visoje šioje „maišalynėje” man padeda sutvirtinti tas amžinas vertybes, padedančias man būti geru tėvu, vyru, sūnumi, piliečiu, krikščioniu, galiausiai kaimynu“, – teigė pašnekovas. Daugiau straipsnyje http://www.drg.lt/index.php/rajone/8192-tadas-kvasilius-mes-labai-gerai-gyvename-bet-to-nevertiname.html

Prieš metus, nuo 2006 metų, 17 metų trukęs projektas „Misija Sibiras“ sustabdė ekspedicijas į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas. Sprendimas priimtas dėl koronaviruso pandemijos ir įtampos dvišaliuose santykiuose su Rusija. Tadas dalyvavo vienoje ekspedicijoje su šia organizacija.

Ekspedicijų į Sibirą dalyviai kuria istoriją, kuri primena tautos genocido laikotarpį.