Juokas, pyktis, džiaugsmo ašaros, neviltis …- įvairiausios emocijos keičia viena kitą kasdieną. Jei juoktis yra pozityvu ir mums niekas nedraudžia to daryti, tai  pyktį dažnai mes slopiname. “Pakeisk požiūrį”, “nepyk”, “tik nesinervuok” – sakome savo artimiausiems žmonėms tikėdamiesi, kad nuo mūsų patarimų jų emocija išnyks. O kaip yra iš tikrųjų? Ar kartais supykti yra gerai? Ar visiems paprasčiau, jei esi “minkštas, pukuotas” ir visada gerai nusiteikęs?

Pasirinkome pykčio temą paskaitai, kad suprastume savo būsenas besikeičiančioje aplinkoje, kai vieni įvykiai džiugina, o kiti kelia neviltį ar nepasitenkinimą. Pykstame ant gyvenimus keičiančių asmenybių, bet ką pykdami patys galime įtakoti?

“Gyventi – tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą.” – Antuanas de Sent-Egziuperi

Psichologė Vilma Krivickė prisistato: “Būtent toks ir yra mano darbas – liudyti žmonių gyvenimus, žmogaus augimą. Mane domina Žmogus su visomis savo spalvomis, ir kai džiaugiasi, ir kai pasimetęs, piktas, neramus, sutrikęs ar išsigandęs.

Esu įgijusi psichologijos bakalauro laipsnį Vilniaus Universitete, ten pat baigiau Organizacijų psichologo magistrą. Didžiulę patirtį dirbant su žmonėmis įgijau versle, konsultuojant vadovus. Šiuo metu studijuoju Geštalto psichoterapiją ir visą savo profesinį laiką skiriu individualiam suaugusiųjų ir porų konsultavimui.

Psichologijos mokslas mane patraukė savo sudėtingumu, kompleksiškumu ir mistikos elementu. Tada žinojau, kad studijose reikės daug skaityti. Dabar žinau, kad mokytis reikės visą gyvenimą ir tai mane veža.

Turiu nuostabią šeimą, savo tris vaikus laikau didžiausiais gyvenimo mokytojais, laisvalaikiu tapau paveikslus, šoku, skaitau. Mane įkvepia menas, gamta, tyla.”

Paskaitoje pabandysime pažinti save suprasdami pykčio kaip emocijos priežastis. Ar pykti žmogiška? – iš lektorės žinių, patirties rasime atsakymą.