„Senjorų pasaulis” spalio mėnesio „Spalio išmintis” paskaitų ciklo nemokamoje  ketvirtadienio paskaitoje seimo narys, rašytojas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Česlovas Juršėnas dalinsis prisiminimais apie 1992 m. Konstitucijos kūrimą ir priėmimą.

Česlovas  Juršėnas, betarpiškai dalyvavęs rengiant pagrindinį mūsų šalies įstatymą, apžvelgs jos istorines, teisines ir politines ištakas, svarbą ir aktualumą šių dienų kontekste, taip pat aptars Konstitucijos įgyvendinimą.

Lietuvos žurnalistas, partinis bei politinis veikėjas,  vienintelis visų kadencijų LR Seimo narys, Lietuvos valstybės Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras, laisvamanis.

Iš 2023 metais pasirodžiusios knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“  anonso – „Gana pasakyti ČESLOVAS JURŠĖNAS, ir tuoj prisiminsime jo nuveiktus darbus, pareigas, titulus, prisiminsime veidą iš TV ekranų, paskaitas ir knygas.

Ši knyga – žymaus politiko ir žurnalisto atsiminimai, įspūdžiai, apmąstymai. Aprėpiantys biografiją, dalyvavimą sprendžiant Lietuvai svarbius reikalus, piešiantys gyvenimo ir veiklos kelyje sutiktus žmones. Pasakojimai gyvi, nuotaikingi, ironiški, autoironiški ir kartu – fiksuojantys įvykių tikrumą. Liudijimai išliekamosios vertės. Skaitydami nenuobodžiausime.

2023 m. gegužės 18 d.  Seimo posėdyje buvusiam Seimo Pirmininkui, Nepriklausomybės Akto signatarui Česlovui Juršėnui, šiandien švenčiančiam garbų jubiliejų, už parlamentarizmo, demokratijos ir Lietuvos valstybingumo idėjų puoselėjimą, pilietinės santarvės skatinimą, reikšmingą indėlį Lietuvai žengiant parlamentinės demokratijos keliu, politinę drąsą, diplomatiją ir toleranciją, įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.

Ceremonijoje kalbėjusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė, kad pirmąsyk Česlovas Juršėnas tapo Seimo Pirmininku, kai buvo priimta nauja Konstitucija, kurios nuostatas įgyvendinant reikėjo steigti Prezidento, Konstitucinio Teismo, Seimo kontrolieriaus ir kitas institucijas. „Per tą istoriškai trumpą, bet labai svarbų valstybei laikotarpį iš esmės buvo padėti teisiniai mūsų parlamentarizmo pagrindai“, − kalbėjo parlamento vadovė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, greta indėlio į parlamentarizmą yra dar vienas ne mažiau svarbus Česlovo Juršėno nuopelnas, susijęs su mūsų politikos humanizavimu. „Daugelis, taip pat ir iš politinių oponentų, galėtų paliudyti, kad tolerancija, džentelmeniškumas, vidinė elegancija, juršėniškas saviironijos ir humoro jausmas ne kartą padėjo pasiekti politinių kompromisų ir sutarimo sprendžiant svarbius valstybės reikalus“, − teigė Seimo vadovė. Ji tvirtino, kad net ir dabar Č. Juršėnas savo geranoriškumą dosniai dovanoja ir savo patarimais prisideda, kad Seimo mechanizmas suktųsi kuo sklandžiau.

Seimo Pirmininkė kalbėjo, kad politikoje, kaip ir šachmatuose, svarbios pergalės. „Ir šachmatuose, ir politikoje yra tokių, kurie trokšta žūtbūt išlošti, prie to išlošimo tikėdamiesi pritempti visa kita. Tačiau yra siekiančių laimėti ir savo laimėjimu pasidalyti su kitais. Manau, Česlovas Juršėnas priklauso būtent šiai kategorijai“, − sveikindama Č. Juršėną sakė V. Čmilytės-Nielsen.  Daugiau https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1992280/buvusiam-parlamento-vadovui-signatarui-jursenui-iteikta-stulginskio-zvaigzde

2022 metais Lietuvos Respublika šventė dvi svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį. Minėdamas šias sukaktis, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius buvo paskelbęs Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Pirmąją modernią, nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Steigiamasis Seimas. Šiandien veikiančią Lietuvos Respublikos Konstituciją parengė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, o priėmė Lietuvos Respublikos piliečiai 1992 m. spalio 25 d. Tai ilgiausiai galiojanti ir vienintelė referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, ji atspindi 1990–1992 m. Lietuvos teisinę mintį ir įtvirtina svarbiausių Lietuvos politinių jėgų bei Lietuvos visuomenės kompromisą, kurio faktinis rezultatas – konstitucinis tvarumas, trunkantis jau trisdešimt metų. Susitikime ketvirtadienio paskaitoje  pasiklausyti Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataro Česlovo Juršėno  prisiminimų apie pagrindinio mūsų šalies įstatymo-  Konstitucijos kūrimą ir priėmimą.