Šiandieninis viešasis ir akademinis diskursai vis dažniau pildomi žodžiais „antropocenas“ ir „ateitis“. Futurologiniai scenarijai, vizijos, strategijos tampa kasdienybe ir būtinybe, leidžiančia numatyti gyvenimą. Ateitis, sekant antropoceno tyrėjais ir futurologais, atrodo nesaugi, medijos beria daug informacijos, skirtingų nuomonių, kurias suderinti sudėtinga ar net neįmanoma. Nauji procesai, apimantys globalų pasaulį (auganti migracija, ypač pandemijos krizė), dar labiau sukrečia ir išbalansuoja žmoniją. Apie ką antropocenas? – pasiklausykime prof. Lilijos Duoblienės.

prof. Lilija Duoblienė – Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėja, profesorė, daugelio nacionalinių ir tarptautinių tyrimų projektų, tarp jų ir Horizon2020, dalyvė, kelių LMT projektų vadovė ir kelių – tyrėja. Jos tyrimų sritis – ugdymo filosofija sąsajoje su šiuolaikine kultūra, menu ir politika, paliečiant kitus svarbius švietimo pertvarkos ir atnaujinimo klausimus. Tai ugdymo turinio, mokyklos erdvių, mokytojų rengimo, kultūrinio perdavimo ir tapatumo formavimo klausimai. Ji dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslininkų tinkluose ir jų tyrimuose, yra tyrimų iniciatorė ir vadovė, daugelį metų vadovauja VU Edukologijos doktorantūros pakomitečiui, šiuo metu vadovauja kuriant tarptautinę doktorantūros mokyklą. Jos publikacijų sąraše – keturios monografijos (dvi iš jų anglų kalba) ir pusšimtis straipsnių nacionalinio ir tarptautinio lygmens mokslo žurnaluose.