Vieno susitikimo metu, prisireikė nosinaitės. Klustelėjau šalia stovėjusios Birutės Julijos ar gali paskolinti, o ji išsitraukė dailią medžiaginę nosinaitę, tokią, kokias kažkada visi naudodavom iki vienkartinių nosinaičių eros. Neilgai trukus įsiliepsnojo diskusija apie medžiaginių nosinaičių naudojimo įpročius: gražu ar ne, patogu ar ne, galų gale higieniška ar ne.

Diskusija mane nukėlė 30 metų atgal, kuomet iš Japonijos gavau suvenyrinę medžiaginę nosinaitę. Naudoti nedrįsau, per graži ji man buvo,  todėl įsirėminau kaip meno kūrinį ir iki šiol laikau pakabintą ant sienos. Taip taip – nosinaitę. “Pasigooglinau” – pasirodo japonai iki šiandien puoselėja medžiaginių nosinaičių kultūrą. Matyt ne veltui Japonija vadinama tvarumo Meka.

Tvarumo ir klimato kaitos temas “Senjorų pasaulyje” pradėjome gvildenti neatsitiktinai. Pirmasis impulsas buvo informacija žiniasklaidoje apie jaunuomenės susipriešinimą su senuomene dėl paaštrėjusios klimato kaitos. Didėjant informacinei prarajai tarp anūkų ir senelių – ieškojome atramos taško susikalbėjimui. Norėjosi garsiai sušukti – mums rūpi tvarumas, nesvarbu kokio biologinio amžiaus esame!

Karts nuo karto  išgirsdami žodį „antropocenas“ į ketvirtadienio paskaitą pasikvietėme Vilniaus universiteto profesorę Liliją  Duoblienę papasakoti kas tai yra ir  ką reiškia gyventi šioje eroje.

Paskaitoje klausėmės, kaip  žmogaus veikla pakeitė natūralią Žemės sistemą ir tapo tokia reikšminga, kad nustelbia natūralius gamtinius veiksnius. Būtent šis virsmas yra įamžinamas kaip nauja geologinė epocha – Antropocenas. Šiandieninės visuomenės laukia didis uždavinys išspręsti globalinio atšilimo bei aplinkos taršos problemas. Deja, bet Žemės sistema reaguoja į žmogaus veiklą daug greičiau negu vyksta tarptautiniai socioekonominiai sprendimai, darantys teigiamą įtaką.

Prof. Lilija Duoblienė pasakojo apie ekopolitiką, svarbią Žemės išsaugojimui. Išgirdome, kad “šiais laikais turime galvoti ne tik apie save, o apie visą gyvūniją ir pereiti nuo socialinio teisingumo link ekoteisingumo ir būti teisingiems kitų rūšių atžvilgiu. Šiandien turime būti su pasauliu. Turime galvoti ir matyti kas yra aplink mus. Žmogus nebėra piramidės viršūnėje, kaip buvo teigiama iki šiol. Žmogus yra tos pačios ekosistemos dalis”. (Nuoroda į paskaitos įrašą   https://youtu.be/7_4IjdsAESU ).

Splio mėnesį dr. Rasa Katilienė – ISM profesorė,  pokyčių ekspertė, sąmoningumo ugdytoja tęsė prof. Lilijos Duoblienės pradėtą gvildenti temą apie klimato kaitą ir tvarumo problemas.

Dr. Rasa Katilienė: ,,Tikiu, kad pasaulio ateitis priklauso nuo mūsų sąmoningumo.“

Paskaitoje išgirdome, kad “iš esmės keičiasi pasaulėžiūra, pokyčiai ateina ne iš mados, o dėl susidariusios situacijos, apie kurią nebegalime nekalbėti. Tam, kad keistumėmės, turi būti susidariusios tam tikros pokyčio sąlygos: turime viduje nuspręsti,  dabartinė situacija turi kelti nepasitenkinimą, bei turi būti aiškiai įvardinta problema ir ieškoti altenatyvų, naujo tvaraus varianto sukūrimui”. Būdama pokyčių ekspertė dr.  Rasa Katilienė patvirtino, kad “pasaulyje paprastai žmonės atidėlioja pokyčius. Jis slypi mūsų sąmoningume, nes manom, kad tai, kas nėra mūsų kieme, tai nėra mūsų problema. Kažkur kitur – tai visos žmonijos problema. Kalbant apie  klimato kaitą, kuri yra sunkiai pačiupinėjama, sunku suvokti pokyčio poreikį. Žmones gali motyvuoti keistis tik tiesioginė žala patiems patiems žmonėms.

“Močiute, ką padarei šiandien, kad ateities kartoms išsaugotum Žemę?” – retorinis klausimas privertė krūptelėti ir nuo minčių apie rudeninį sodą ir dar nesuskintus obuolius,  vėl sugrįžti prie kompiuterio ekrano ir tęsti pranešėjos p. Rasos mintį”. Po paskaitos “Tvarumo iššūkiai: ką paliekame po savęs ir ką dar galime nuveikti?“ –  dalinosi garbaus amžiaus klausytoja Elena.

Taigi, skaudus anūko iš ateities  klausimas skatina susimąstyti ir žengti pirmą žingsnį.

 Tvarumo samprata – mūsų bendra ateitis, kurioje išskirtas tvaraus vystymosi tikslas- harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos ir visuomenės tarpusavio santykių. Tvarus vystymąsis yra dabartinių poreikių tenkinimas,  nepažeidžiant ateities kartų galimybių patenkinti savo poreikius. Turim ieškoti inovacijų ir burtis į grupes, kad sprendžiant tvarumo problemą mūsų būtų daug.

Nuotraukos iš “Senjorų pasaulis” fotosesijos.

Jungtinių tautų organizacija išskyrė septyniolika darnaus vystymosi tikslų. Nuo visą gyvenimą trunkančio mokymosi iki skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų. Visi tikslai susiję tarpusavyje.

Tvaraus mąstymo modelio vienas pagrindinių dalykų yra ekologinis raštingumas:  turim būti įsitraukę ir domėtis klimato kaita, pasaulyje vykstančiais pokyčiais. Turime save matyti didesnėje sistemoje. Jei žengiame žingsnį, turim galvoti kaip tai paveiks visą sistemą ir suprasti, kad kiekvieno mūsų elgesys daro įtaką.

Anot dr. Rasos Katilienės, “iš penkių įtakos sferų: asmeninės, socialinių ryšių, organizacinės, visuomeninės ir  kultūrinės, turime pradėti nuo savęs. Rinkti informaciją, patys būti lyderiais ir kviesdami burtis žmones aplink, tapti pokyčių šaukliais”. Ypatingai svarbi neformalaus ugdymo prasmė – tai ką šiuo metu “Senjorų pasaulis” daro. Norėtume, kad mūsų klausytojai dalintųsi žinia su savo bendraamžiais, kurią išgirsta paskaitose apie klimato kaitą ir tvarumą. Nuoroda į paskaitos įrašą https://youtu.be/RyTtRvV5yGo

 “Mes galim labai daug kuo prisidėti – keistis idėjomis” – skatina dr. Rasa Katilienė.

“Senjorų pasaulio” klube kviečiame į kūrybines dirbtuves, kuriose iš turimų medžiagų mokomės daryti atvirukus arba suvenyrus. Kalbėdami apie garderobą, skatiname tvarų drabužių naudojimą. Tai tik pora pavyzdžių.

Sakyčiau tvariai gyventi yra sunkiau šių dienų jaunimui. Mūsų karta dar prisimena laikotarpį, kai turėjome gyventi taupiai arba kitais žodžiais sakant tvariai: išaugtus drabužėlius sunešiodavo mažyliai, maistą suvalgydavome iki paskutinio šaukšto…

Paskaitoje “Tradicijos ir jų kaita mirusiųjų pagerbimo kultūroje” (Nuoroda į paskaitos įrašą https://youtu.be/SWMCf55qO-8 )  taip pat buvo paliesta tvarumo tema. Klausydamiesi asociacijos “Lapkričio 2-osios draugija” pirmininko, kapinių skaitmenizacimo iniciatoriaus Valdo Kaminsko, išgirdome, kad  Draugija siekia populiarinti šiuolaikinius laidotuvių ir laidojimo būdus, tokius kaip žaliasis laidojimas. Vokietijos pavyzdį ne plėsti kapinių teritorijas, o jas mažinti,  patvirtino paskaitos klausytoja p. Danutė, papasakojusi apie savo vyro ir tėvelio amžino atilsio vietą Vokietijoje.

Po paskaitos klausytoja Elvyra dėkojo pranešėjui: “Ačiū labai, puiki paskaita, lektorius tikrai įtaigiai manau ne vieną iš mūsų paskatino susimąstyti ir mažau teršti gamtą.” Sutarėme, kad  vėlinių dieną į kapines nešime po vieną žvakę, nes ne žvakių jūra atspindi pagarbą mirusiesiems.

“Senjorų pasaulio” komanda, pakviesta įsitraukti į GREEN FUTURE DAYS  projekto veiklą, ilgai nedvejojo duodama teigiamą atsakymą projekto kordinatoriui  “Soros International House” http://www.sih.lt.

Projekte keliami tikslai:

• steigti iniciatyvines grupes partnerių šalyse, kurie rengs trumpus vaizdo įrašus ir kitą vaizdinį bei tekstinį turinį (istorijas, patirtį, rekomendacijas ir pan.) apie supančią gamtą ir aplinkos pokyčius;
• gerosios patirties pavyzdžių rinkinio sudarymas aplinkai draugiško gyvenimo būdo skatinimui;
• žaliosios ateities kartų dienų scenarijaus kūrimas, remiantis Europos žaliojo kurso tikslais bei gerosios patirties pavyzdžiais;
• žaliosios ateities dienų organizavimas šalyse partnerėse ir  baigiamasis tarptautinis Žaliosios ateities renginys viešoje erdvėje Vilniuje.

Projektu siekiama įtraukti įvairaus amžiaus Šiaurės ir Baltijos šalių gyventojus į Europos žaliojo kurso įgyvendinimą ir tvarumą. Todėl kviečiame visus vyresnio amžiaus žmones, kuriems rūpi aplinkosauga ir žalioji Europos bei pasaulio ateitis, prisijungti prie projekto tikslų įgyvendinimo.

Tvarumas yra tai, kaip sumaniai išnaudojame esamus, jau turimus resursus. Kviečiame praktiškai pritaikyti įgytas “Senjorų pasaulio” klube fotografavimo telefonu žinias ir savo fotografijomis apie besikeičiančią aplinką pasitarnauti visuomenės labui.

 Ženkime dar vieną žingsnį, prisidėdami prie Žemės išsaugojimo ateities kartoms.