Kaip ir praėjusiais metais, „Senjorų pasaulis” komanda atliko apklausą, kuria siekė išsiaiškinti, senjorų patirtis ir nuomonę apie „Senjorų pasaulio” organizuojamas nuotolines paskaitas-mokymus, savanorystės patirtį.
Atsakiusiųjų į apklausą charakteristikos
Iš viso apklausoje dalyvavo 121 vyresnio amžiaus respondentas. Atsakiusiųjų amžius svyravo nuo 55 m. iki 90 m. Amžiaus vidurkis – 69.4 m. Du respondentai savo amžiaus nenurodė. Kalbant apie šeiminę padėtį, dauguma (beveik pusė) apklaustųjų nurodė esantys susituokę (55 asmenys, 45.5%). Našliais ar našlėmis save įvardijo 34 (28.1%) respondentai, 23 (19%) nurodė esantys išsiskyrę, 6 (5%) – nevedę ar netekėję, o dar 2 (1.7%) teigė gyvenantys su partneriu. Vienas asmuo į klausimą neatsakė.
Pagal geografinę lokaciją, apklausos dalyviai pasiskirstė taip: didžiausia dalis nurodė gyvenantys Vilniaus apskrityje (54 arba 44.6%), 34 (28.1%) – Kauno, 12 (9.9%) – Klaipėdos, 7 (5.8%) – Panevėžio, 4 (3.3%) – Šiaulių apskrityje. Po 3 atsakiusiuosius (2.5%) gyvena Utenos ir Telšių, 2 (1.7%) – Alytaus, po 1 (0.8%) – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.
Išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimas
Senjorų buvo teiraujamasi, kokiais išmaniaisiais įrenginiais jie dažniausiai naudojasi. Paaiškėjo, kad tarp vyresnio amžiaus respondentų populiariausi įrenginiai yra kompiuteriai (102 arba 84.3% atsakiusiųjų) bei išmanieji telefonai (89 arba 73.6%). Apie ketvirtadalis apklaustųjų (30 arba 24.8%) nurodė naudojantys planšetinius kompiuterius. Kitų įrenginių pasirinkimų nurodyta nebuvo.
Apklausoje taip pat teirautasi, kokios informacijos apklaustieji ieško internete. Didžiausia dalis užpildžiusiųjų apklausą nurodė, kad internetu naudojasi mokymosi bei savišvietos tikslais. Tai 99 atsakiusieji (81.8%). Apklausos dalyvių polinkis naudotis internetu ugdymosi tikslais atsispindi ir klausime, kaip dažnai jie jungiasi į nuotolines paskaitas ar seminarus. Bent kartais (o kai kurie net ir nuolat) į tokius užsiėmimus jungiasi maždaug pusė atsakiusiųjų. Labai panašus skaičius į naudojančių internetą mokymosi bei savišvietos tikslais, vos vienu atsakiusiu mažiau, nurodė naudojimąsi elektroninės bankininkystės paslaugomis (98 arba 81%). Tarp atsakiusiųjų senjorų taip pat dažnas lankymasis žiniasklaidos portaluose (83, 68.6%), informacijos apie gydymo įstaigas ieškojimas (76, 62.8%). Naudojimasis elektroninėmis valdžios paslaugomis taip pat buvo dažnas pasirinkimas (75, 62%). Kiek rečiau senjorai internetu ieško socialinių paslaugų – šią veiklą pasirinko maždaug trečdalis (31.4%). Rečiausiai pasitaikęs atsakymas – draugų paieškos socialiniuose tinkluose (13, 10.7%). Kai kurie apklausos dalyviai čia įrašė savo atsakymus. Be informacijos paieškos, respondentai internetu naudojosi pramogoms, apsipirkimui, kūrybai, sveikatingumui bei leidžia laiką socialinių tinklų platformose.
Beveik visi apklausoje dalyvavusieji nurodė esą besinaudojantys socialiniais tinklais, t.y. Facebook (116 atsakiusieji, 95.9%). Socialiniu tinklu Facebook nesinaudoja likusieji 3 (2.5%) respondentai. Į klausimą neatsakė 2 respondentai.
Dalyvavimas „Senjorų pasaulio” veiklose
Respondentų taip pat buvo klausiama, kaip dažnai jie dalyvauja „Senjorų pasaulio“ veiklose. Dauguma apklaustųjų (81.1%, 99) į šį klausimą neatsakė. Tarp pateikusių atsakymus, 25.6% (31) teigė dalyvaujantys veiklose kartą per savaitę, o dar tiek pat – kelis kartus per savaitę. Kartą per mėnesį veiklose dalyvauja 15.7% (19), o rečiau, kartą per kelis mėnesius, prisijungia 14.9% (18).
Buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis „Senjorų pasaulio“ teikiamomis paslaugomis respondentai yra naudojęsi. Populiariausia veikla tarp dalyvavusiųjų buvo ketvirtadieninių paskaitų, organizuojamų per „Zoom“ platformą, klausymas. Jų besiklausantys nurodė 82 pildžiusieji apklausą (67.8%). Be to, 50 respondentų (41.3%) teigė šiuo metu priklausantys arba anksčiau priklausę „Senjorų pasaulio“ klubui. Panašus skaičius dalyvavo ir organizacijos veiklose: 45 respondentai (37.2%) lankė nuotolinius mokymus, o 46 (38%) dalyvavo gyvuose susitikimuose. Savanorystę „Senjorų pasaulyje“ nurodė 17 atsakiusiųjų (14%).
Kassavaitinės paskaitos „Zoom” platformoje
Apklausoje buvo klausiama, kokios ketvirtadienio paskaitų temos respondentams buvo įdomiausios. Dažniausiai pasirinktos temos – kelionės (71, 58.7%) ir sveikata (70, 57.9%). Daug dėmesio sulaukė kultūros (65, 53.7%) ir skaitmeninio raštingumo temos (60, 49.6%). Toliau pagal pasirinkimo dažnumą seka psichologijos paskaitos (55, 45.5%), o politikos ir ekonomikos tematiką pasirinko 44 asmenys (36.4%). Be pateiktų atsakymo variantų, dalyviams buvo suteikta galimybė paminėti įsimintiniausią paskaitą ar, jų nuomone, įdomiausią temą. Pateikti 8 atsakymai. Tarp šių atsakymų pabrėžiama, kad įdomios buvusios visos paskaitos. Kai kuriuose atsakymuose išskiriamos ir konkrečios paskaitos, kaip susitikimus su ispanais ar su Doloresa Kazragyte. Dar pažymėta, kad ypač patiko Mato Maldeikio ir Vytenio Povilo Andriukaičio paskaitos. Respondentai vertina įvairialypę paskaitų tematiką, tačiau dažniausiai pabrėžiamos kultūrinės, politinės ir praktinės temos, įskaitant mokymąsi prisijungti prie elektroninės valdžios sistemų.
Dalyvaujančiųjų ketvirtadienio paskaitose teirautasi apie šių paskaitų vertingumą. 53 atsakiusieji (43.8%) teigė, kad taip, paskaitos yra vertingos. Dar 40 senjorų (33.1%) rinkosi atsakymą „Aš manau, kad labai vertingos, nes reikia įvairių, tame tarpe ir nuotolinių, susitikimų“. 9 apklausos dalyviai (7.44%) pasirinko įrašyti kitą atsakymo variantą. Tarp šių atsakymų pasitaikė padėkų už paskaitų organizavimą. Buvo išsakyti atvejai, kai ketvirtadienio paskaitų laikas yra netinkamas, tačiau žiūrimi jų įrašai YouTube. Tuo pačiu išsakytas apgailestavimas, kad minėtų įrašų metu nėra galimybės išgirsti prieš ar po paskaitos vykstančių pokalbių. Dar buvo pabrėžtas gyvų susitikimų pranašumas ir išsakytas lūkestis, kad paskaitos ateityje būtų mažiau politizuotos arba palaikomos/išsakomos/atstovaujamos įvairesnės politinės pažiūros negu praeityje. Į klausimą neatsakė 19 pildžiusiųjų apklausą (15.7%).
Senjorų klubo veikla
Senjorų klubo narių klausta, kas paskatino įsitraukti į klubo veiklą. Informacijos apie šį klubą 75 atsakiusieji (62%) rado socialiniuose tinkluose, 8 (6.6%) – žiniasklaidoje. Dalis Senjorų klubo narių apie klubą sužinojo iš savo socialinio rato: 18 atsakiusiųjų (14.9%) apie klubą išgirdo iš draugų, buvusių kolegų ar pažįstamų, dar 2 (1.7%) iš vaikų ar anūkų. 8 nariai (6.6%) apie šią veiklą išgirdo kassavaitinių ketvirtadienio paskaitų metu. Dar 6 apklausos dalyviai (5%) nurodė savo variantus. Buvo paminėti tokie šaltiniai, kaip žurnalai, biblioteka, Stasio Lozoraičio senjorų akademija ir Trečio amžiaus universitetas. 4 pildžiusieji anketą (3.3%) į šį klausimą neatsakė.
Esamų ir buvusiųjų „Senjorų pasaulio” klubo narių taip pat teirautasi, kokius modulius jie lankė ar tebelanko. Šiuo atveju apklausos dalyviai galėjo nurodyti daugiau nei vieną modulį. Populiauriausas tarp atsakiusiųjų – sveikatingumo modulis, kurį nurodė lankę ar tebelankantys 44 asmenys (36.4%). Antrasis pagal nurodymo dažnumą – kultūros modulis, kurį lankė/lanko 42 pildžiusieji apklausą (34.7%). Tiek informacinių technologijų, tiek užsienio kalbų modulį lankė/lanko 37 senjorai (30.6%).
Dalyvavimo „Senjorų pasaulio” veiklose poveikio vertinimas ir polinkis rekomenduoti
Paklausti, kaip pasikeitė jų emocinė būklė po įsitraukimo į „Senjorų pasaulio” veiklas, 43 senjorai (35.5%) nurodė, kad jų emocinė būklė nepakito. Kita vertus, beveik tiek pat pildžiusiųjų apklausą – 42 (arba 34.7%) – pastebėjo emocinės būklės pagerėjimą. Dar 19 asmenų (15.7%) teigė, kad emocinės sveikatos pagerėjimas netgi labai didelis. Nei vienas iš atsakiusiųjų nepastebėjo emocinės būsenos pablogėjimo. 17 asmenų (14%) į pateiktą klausimą neatsakė.
Didžioji dalis apklausą pildžiusiųjų „Senjorų pasaulio” dalyvių taip pat teigė, kad rekomenduotų organizacijos veiklas savo pažįstamiems (103 arba 85.1%). Dar 5 (4.1%) pakomentavo nežinantys, ar rekomenduotų. Į klausimą neatsakė 13 pildžiusiųjų apklausą (10.7%).
Savanorystės patirtys
Šiais metais vykdoma apklausa papildyta klausimais apie savanorystės patirtį. 5 asmenys (4.1%) nurodė kelis (vieną ar du) kartus savanoriavę ar savanoriaujantys „Senjorų pasaulio” veiklose. Kelis (vieną ar du) kartus kitose organizacijose savanoriavo 17 pildžiusiųjų apklausą ( 14%). Dar tiek pat nurodė kitose organizacijose savanoriaujantys nuolat. Teigiančių, kad kol kas savanoriauti dar neteko, tarp užpildžiusiųjų apklausą yra 59 (48.8%). Dar 9 atsakiusieji į klausimą (7.4%) įrašė savo atsakymo variantus. Jie teigė nejaučiantys intereso savanoriauti arba dėl vienų ar kitų aplinkybių (pavyzdžiui, sveikato ar užimtumo) neturintys tam galimybės. 19 pildžiusiųjų apklausą (15.7%) į klausimą neatsakė.
Apklausoje taip pat teirautasi, „Jei nesate savanoriavęs, ar norėtumėte ir galėtumėte savanoriauti?”. Norintys ir galintys savanoriauti nurodė 43 apklausos dalyviai (35.5%). Nenorintys ir/ar negalintys savanoriauti – 30 asmenų (24.8%). Dar 16 (13.2%) nurodė savo atsakymus, tarp kurių buvo paminėtos kliūtys, trukdančios savanoriauti, arba teigta nežinant, ar norėtų ir galėtų savanoriauti. 32 dalyvavusieji apklausoje (26.4%) į šį klausimą atsakymo nepateikė.
Apibendrinant, atlikus apklausą ir apibendrinus rezultatus , visuomeninės organizacijos „Senjorų pasaulis” kertiniai aspektai yra vyresnio amžiaus žmonių įtrauktumas ir paslaugų prieinamumas, bei siekis atitikti skirtingų vyresnio amžiaus žmonių grupių poreikius. 85,1% apklaustųjų ir atskiusių į klausimą rekomenduotų organizacijos veiklas savo pažįstamiems. 50,4 % atsakiusiųjų pastebėjo emocinės būklės pagerėjimą.
Svarbus klausimas buvo dėl savanorystės galimybių: norintys ir galintys savanoriauti nurodė 43 apklausos dalyviai (35.5%), dar 16 (13.2%) teigė nežinantys ar norėtų ir galėtų savanoriauti – jų įtraukimui į savanoryustę labiausiai reikalinga informacijos sklaida kur galima savanoriauti.
Apklausos rezultatus apibendrino Vilniaus universiteto Sociologijos magistrantė Goda Steponavičiūtė ir sociologė Kamilė Baltrušaitytė.
Vida Greičiuvienė, „Senjorų pasaulis” įkūrėja, direktorė
Projektą „Senjorų savanorystės galimybių plėtra” įgyvendina VO „Senjorų pasaulis“ iš Europos Sąjungos lėšų.
