Sveiki, mieli senjorai,

Skaitmeninis pasaulis atveria mums daug galimybių: galime mokytis, žaisti ar lavinti atmintį, rasti rūpimos informacijos, skaityti naujienas, klausytis įdomių pasakojimų ar žiūrėti filmus, vaizdo įrašus, apmokėti sąskaitas, bendrauti. Tad skaitmeninė erdvė keičia mūsų gyvenimus, dažniausiai – į gera.

Visgi negalime ignoruoti rizikų ir iššūkių, su kuriais prisijungę prie interneto žmonės susiduria kasdien – pradedant nuo savo informacijos saugumo, apsigavimų skaitant ar žiūrint netikras naujienas, baigiant tuo, kas sukelia fizinius ar emocinius nepatogumus ir yra vadinama probleminiu interneto naudojimu (PIN). Kaip tik apie pastaruosius aspektus ir kalbėsime šioje skiltyje – ką verta žinoti, mokėti ar suprasti.

Žemiau rasite aktualios, naudingos informacijos ir patarimų, kuriais kviečiame dalintis tiek su savo bendraamžiais, tiek su vaikais ir anūkais.

 

LAIKAS PRIE EKRANŲ

Atrodytų, anokia čia problema – kiek noriu, tiek naršau. Tačiau mokslininkai ištyrė, kad ilgesnis nei 2 valandų laikas prie ekranų pramogoms ar laisvalaikiui veikia žmogaus motyvaciją. Kuo daugiau valandų praleidžiame prie ekrano, tuo motyvacijos ir domėjimosi aplinkiniu pasauliu – mažiau…

Apibendrinę kelias dešimtis tyrimų mokslininkai nustatė aiškias sąsajas tarp ilgesnio laiko prie ekranų ir prastos emocinės savijautos, pvz., ištirta, kad prie ekrano praleidžiantys daugiau nei 7 val. per dieną, turi dvigubai didesnę depresijos riziką. Pensilvanijos universiteto  https://www.sciencedaily.com/releases/2018/11/181108164316.htm atliktas tyrimas nustatė, kad laikas, praleistas socialinėse platformose („Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“) lemia vienišumo jausmą ir gali sukelti depresiją.

Probleminis interneto naudojimas (PIN) – tai terminas, kurį girdėsime vis dažniau. Jis apima įvairias veiklų internete formas, tokias kaip besaikis žaidimas, pornografijos žiūrėjimas, pirkimas internetu, video turinio žiūrėjimas, socialinių tinklų naudojimas.

Kada interneto naudojimas tampa probleminiu? Kai ima trukdyti kasdieniam žmogaus gyvenimui – laisvalaikiui, poilsiui, ryšiams ir santykiams su kitais bei sukelia įvairius psichinės sveikatos sutrikimus.

• Žinoma, kartais kiekvienam gali pasitaikyti įnikti į veiklas internete, bet problema randasi tada, kai toks elgesys kurį laiką nuolat kartojasi, pvz., keletą mėnesių iš eilės.

Svarbu suprasti, kad ekranai ne patys savaime blogina mūsų savijautą. Ji blogėja todėl, kad ekranui teikiame prioritetą, ignoruodami veiklas, kurios mūsų gerą savijautą užtikrintų:

• geras ir kokybiškas miegas,
• reguliarus ir subalansuotas maistas
• laikas lauke, fizinė veikla, hobiai,
• bendravimas su kitais žmonėmis…

O į interneto priklausomybę linkstantys žmonės prioritetą skiria būtent ekranui.

PERTRAUKĖLĖS

Ilgas sėdėjimas prie ekrano gali sukelti įvairių nepatogumų – akių diskomforto jausmą, raumenų įtampos, sąnarių skausmus ar sustingimą ir pan. Tad svarbu įprasti prie ekranų daryti pertraukėles kas 20-30 min. Žmogus sutvertas judėti, ne sėdėti vienodoje pozoje ištisas valandas. Todėl ypač svarbu savo kūnui tai priminti: padaryti nedideles, bent keleto minučių pertraukėles. Ką daryti jų metu? Pavyzdžiui (vertinkite pagal situaciją, kur tuo metu esate ir pagal tai, kiek fiziškai daryti galite):

• Atsistoti, trumpai pasivaikščioti.
• Pasirąžyti, lėtai pasukioti galvą į skirtingas puses, pakilnoti pečius, pasukti ratus rankomis.
• Delnais užsidengti akis ir pabūti visiškoje tamsoje 20-30 sekundžių.
• Pasižiūrėti į tolį pro langą, 20-30 sekundžių.

Fiziniai pratimai padeda „išjudinti kraują“, paspartinti jo judėjimą, o drauge – ir smegenų aprūpinimą deguonimi.

• Priminti apie būtinas pertraukėles gali tos pačios technologijos: nustatykite nuolatinį priminimą, kad išjudintų jus kas 20-30 minučių.

 

NAUDINGOS PROGRAMĖLĖS JŪSŲ TELEFONUI

Keletas svarbių programėlių, skirtų išmaniesiems įrenginiams, kurios gali kasdienį gyvenimą padaryti lengvesnį ir paprastesnį. Atsisiųskite reikiamą programėlę į savo įrenginį. Prireikus pagalbos, kreipkitės į patikimą žmogų arba konsultantą mobiliojo ryšio salonuose. Toliau vadinkime tokį asmenį „patikėtiniu“.

• AnyDESK. Ši programėlė padės padėti jums: matyti jūsų ekraną. T. y.  ją turi būti atsisiuntęs ir jūsų patikėtinis: tokiu atveju jis per nuotolį, prisijungdamas ne bet kada, o tik su jūsų leidimu, galėtų matyti jūsų ekraną (drauge su jumis) ir galėtų padėti bet kokioje neaiškioje ar keblioje situacijoje.
• ZOOM. Dažna internetu transliuojamų paskaitų ir virtualių susitikimų programėlė – palengvina prisijungimą prie transliacijos.
• SKYPE. patogi programėlė bendrauti, skambinti, tinka siųst nuotraukas, video.
• Facebook Lite. Populiariausia bendravimo platforma, kurioje – pagrindinės įprasto Facebook funkcijos ir ši versija yra mažesnė. Paprašykite, kad patikėtinis peržiūrėtų Jūsų privatumo nustatymus. Svarbu, kad būtų apribojimai jungtis visiems iš viso pasaulio.
• TRAFI.  Programėlė, kurioje galite matyti įvairią transporto judėjimui Lietuvoje reikalingą informaciją: tvarkaraščiai autobusų, troleibusų ir priemiestinių autobusų, taip pat viešojo transporto, dviračių bei automobilių nuomos bei pavėžėjimo paslaugos, nurodomos jų kainos. Tereikia įvesti adresą, kur norite nukeliauti ir programėlė pateikia galimas alternatyvas (Pastaba: geriausiai veikia miestuose…).
• Gmail ar kt. el. pašto programa. Patogu turėti prisijungimo prie savo elektroninio pašto dėžutės programėlę telefone. Svarbu nusistatyti, kad žinutės apie ateinančius laiškus netrukdytų nuolat – geriau pašto dėžutę tikrinti savo nusistatytu metu.
• Barbora / LastMILE ar kita maisto pristatymo į namus tarnyba. Susikonfigūruokite drauge su patikėtiniu, kad kitą kartą bereikėtų paprastų veiksmų užsakant.
• NAUJIENŲ PORTALAI lrt.lt, 15min.lt, delfi.lt ir pan. – kažkuriuos iš jų, vėlgi, svarbu išjungti nuolatinio informavimo apie atsiradusią naujieną pranešimus, antraip jie vers nuolat patikrinti, kas gi naujo atsitiko, bet kuriuo, o ne Jūsų suplanuotu metu.
• Nemažai vaizdo patarimų, kaip naudotis viena ar kita programėle skelbia Tele2  (kanale „Youtube”). Tai geras būdas žingsnis po žingsnio susipažinti su programėlėmis ir jų veikimo principais.
  Gerų patarimų (pvz., kaip perkelti nuotraukas) galima rasti ir Bitės puslapyje ir Telia svetainėje http://www.auguinternete.lt/

• Patogu turėti elektroninio parašo ar elektroninės bankininkystės galimybę – su jomis galima „eiti“ per vadinamuosius „elektroninius valdžios vartus“, jungtis ir prie e-sveikata, ir prie savo banko, Registrų centro duomenų ar pan. Pasidomėkite, kas būtų Jums patogiau ir patikimiau.

MIEGAS – kaip jį veikia naudojimasis išmaniaisiais

• Miegą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad nakties miego trumpinimas silpnina imunitetą. Pavyzdžiui, jei vietoj 8 valandų išmiegosite 4 val., tądien jūsų imunitetui svarbių ląstelių aktyvumas sumažės… 70 procentų!
• Miegas taip pat paruošia smegenis gebėjimui įsiminti informaciją, o vėliau – jis būtinas tam, kad informacija būtų išsaugota, tarsi “užrakinta” atmintyje. Tad jei reikia ką nors išmokti, būtina išsimiegoti prieš mokymąsi ir po jo.
• Jei nešamės telefonus į lovą, ekrano šviesa veikia vadinamuosius cirkadinius ritmus, kurie reguliuoja miego ir būdravimo ciklus. Taip sujaukiame juos ir vėliau tampa sunkiau užmigti ir giliau miegoti.
• Taip pat, kaip patogiai tįsodami lovoje paskęstame telefone, lieka mažiau laiko miegoti.

KĄ GALIU PATARTI JAUNIMUI

Keli įdomūs ir naudingi žinoti faktai

●        Ekranai keičia gebėjimą susikaupti ir atsiminti

Būdami internete, dažniausiai ties niekuo ilgai neapsistojame – keičiame programėles, straipsnius skaitome prabėgomis, o socialinės medijos įrašai – trumpi ir paviršutiniški. Taip treniruojame save nuolat blaškytis ir ties niekuo ilgai neapsistoti.

• Ekranai veikia mūsų kūrybiškumą. O jam būtina mokėti nuobodžiauti!

Norėdami ką nors atsiminti ar įsiminti, turime susikaupti, tačiau tą padaryti tampa sudėtinga, – (patikrinkite, ar lengvai sutelkiate dėmesį į ką nors ilgiau nei 40 sekundžių!). Atsiranda trumposios atminties „išsekimas“ nuo labai greito informacijos keitimosi.

• Todėl periodiškai patartina pailsėti nuo ekranų – detoksas nuo telefono, interneto ar bent nuo socialinių tinklų programėlių (išjunkite tik jas, o telefoną naudokite tik skambinimui) padeda ir geriau pailsėti, išsimiegoti ir atsipalaiduoti.
• Savo atmintį nepamirškime nuolat treniruoti – ne visada pasikliauti vien technologijomis.

Kanados Makgilio (angl. McGill) universiteto atliktas smegenų tyrimas nustatė, kad žmonių, kurie orientuodamiesi naudoja GPS, smegenų dalis, atsakinga už erdvinį mąstymą (hipokampas), yra sumažėjusi.

 

Parengta pagal Skaitmeninės etikos centro informaciją, plačiau: www.e-etika.lt

Foto: www.pexels.com, www.unsplash.com