Apie mus
Senjorų pasaulio filosofija
Mes tikime, kad sveika ir laiminga senatvė yra sąmoningų ir nuoseklių pastangų rezultatas, pasiekiamas per kartų bendradarbiavimą. Klubinės veiklos forma kursime aplinką, kurioje vienišumą ir socialinę atskirtį dėl amžiaus patiriantys žmonės galėtų būti kuo ilgiau aktyvūs, sveiki ir nepriklausomi.
Senjorų pasaulio vertybės
Sveikata
Didžiausia žmogaus vertybė.
Bendruomeniškumas
Esame skirtingi, tačiau vieningi. Skatiname kartų bendradarbiavimą.
Pagarba sau ir aplinkai
Keliame uždavinį išlaikyti savo amžiui deramą laikyseną ir išmintingumą.
Smalsumas ir atvirumas
Siekiame įsisavinti naujoves, kad visada galėtume prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Susipažinkime
Senjorų Pasaulio iniciatorė
Vida Greičiuvienė
Pradžia buvo tokia. Paskutiniu metu aš pajutau, kad mano psichinę būseną ir gyvenimo būdą vis labiau ėmė įtakoti mano mama, tetos ir dėdės, jų džiaugsmai, rūpesčiai ir problemos. Pamačiau, kad būdami vis labiau vieniši jie iš manęs ir į mane panašių vis dažniau tikisi supratimo, palaikymo, užtarimo, pagalbos, o kartais ir… paklusnumo.
Pamačiau, kad jų artimų draugų ratas siaurėja ir ryšys su socialine aplinka darosi vis labiau pažeidžiamas, bet man bendraujant išlikti nuoširdžia ir lygiaverte pašnekove darosi vis sunkiau. Pamačiau, kad norėdama išsaugoti savo gyvenimą, aš nebegaliu užpildyti jiems didėjančios vienišumo spragos. Supratau, kad šioje situacijoje jiems galėtų padėti veiklos, kurios kurtų naujus išorinius kontaktus tarp jų, kontaktus, kurie turėtų tikslo siekimo ir net pareigos atlikimo aspektą. Veiklos, kurios verstų šiek tiek pasitempti, pasidomėti, pasipasakoti ir išgirsti, pajusti, kad gali pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitu.
Sutikite, kad šiandieninė mūsų senjorų padėtis tikrai nėra labai pozityviai įkvepianti planuojant šį savo gyvenimo etapą. Tuo ne kartą man teko įsitikinti 19 metų dirbant gyvybės draudimo bendrovėje.
Sutikau žmonių, kuriems gyvenimo etapas po išėjimo į pensiją apskritai neegzistuoja. Jie tikisi, kad jiems pasiseks ir jie pensijos nesulauks.
Lietuvoje jau dabar gyvena daugiau kaip pusė milijono senolių. Statistika sako, kad net kas trečias iš jų jaučiasi vienišas.
Jūs, galbūt manote kad nieko naujo aš čia nepasakiau, Trečio amžiaus universitetas jau veikia nuo 2011 Vilniuje įsteigtas Senjorų avilys, iki sausio vidurio senjorai mėgausis nemokama kava Vilniaus kavinėse, žavingai suskambo Sidabrinė linija, visa tai puiki projektų puokštė, į kurią aš irgi noriu atnešti savo žiedą
Galų gale aš suprantu, kad esu gausiausios kartos atstovė ir po gero dešimtmečio senjorų pasaulyje rasiu tai, ką ten būsime pasėję šiandien. Tikiu, kad ir Lietuvoje galima pasiekti, kad pensininko gyvenimas atrodytų visai patrauklus. Jau po 10 metų medialinis amžius Lietuvoje priartės prie 48- nerių metų t.y. praktiškai pusė gyventojų turės tiesioginį sąlytį su senjorų gyvenimo aktualijomis.
Ateityje kursime Socialinio aktyvumo centrus kur senjorai galės leistiu laiką nuo ryto iki vakaro, vakare grįždami į savo namus. Organizuosime jiems renginius, užsiėmimus. Tuo pačiu planuojam teikti nesudėtingos priežiūros paslaugos asmeniškai arba grupėse, palydėjimas pas gydytojus ir t.t.
Mes kelio pradžioje ir dar nežinome ko labiausiai reikės, ir su kokiais iššūkiais teks susidurti.
Ateityje ketiname centrų tinklą plėsti.
Tai mūsų pačių perspektyva. Šiandien aš pradėsiu veiklą, kurios kliente tapsiu ateityje pati.
Mes visi kartu galime sukurti šviesesnę ateitį sau brangiems žmonėms ir sau!
Dr. (HP) Boguslavas Gruževskis
Prof. B. Gruževskio patirtis unikali ir labai tinkanti „Senjorų pasaulio“ projektui. Jis jau 20 metų analizuoja vyresnio amžiaus gyventojų ir senjorų padėtį darbo rinkoje ir teikia rekomendacijas dėl jų užimtumo ir gyvenimo lygio didinimo. Iš kitos pusės, jis tamprai bendradarbiauja su valstybės valdymo institucijomis, savivaldybių administracija bei NVO vadovais orios senatvės užtikrinimo klausimais, rengia atitinkamas paskaitas ir seminarus. Ypač vertinga projekto kontekste yra prof. B. Gruževskio patirtis ir žinios asmens gerovės ir laimingo gyvenimo srityje. Jis pirmas Lietuvoje nuo 1997 metų Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete pradėjo dėstyti magistrams kursą „Asmens gerovė“. Šio kurso rėmuose yra parengtas paskaitų ciklas „Senjorų laimingo gyvenimo dėsningumai“, paskaitos buvo skaitomos Vilniuje, Molėtuose, Utenoje, Tauragėje, Palangoje ir kt. Jo yra parengta 2015 m. TED-Konferencija „Senatvė – laimingiausias gyvenimo laikotarpis“ (lenkų k.)
Jis aktyviai bendradarbiauja su Trečiojo amžiaus universitetais visoje Lietuvoje.
Susisiekime
Turite klausimų ar idėjų?
Norite prisijungti prie mūsų veiklos arba žinote veiklą vertą mūsų rekomendacijų sąrašo? Nekantriai laukiame Jūsų žinutės!