Investavimas į laimingą senatvę

Investavimas į laimingą senatvę

Prof. B.Gruževskis išskiria aštuonis sėkmingos senatvės veiksnius.

Pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad jei jau kaupi privačiuose fonduose, stebi kaip didėja darbo stažas – to ir pakaks, nes gausi sodros pensiją ir priedą iš privačių fondų.  Dar teko girdėti nuomonių, kad investuoju į nekilnojamą turtą – turėsiu papildomą pajamų šaltinį ir būsiu patenkintas. Išgyvensi, tačiau ar tikrai to pakaks, kad galėtum jaustis oriai. Turbūt ne šiaip sau atlikti tyrimai teigia, kad Lietuvoje vidutinis pilietis skiria vos 5-7 proc. dėmesio savo senatvei.

Apie investavimą ateičiai kalbėjau ilgą laiką, dirbdama gyvybės draudimo kompanijoje. Mes skatinome klientus kaupti privačiuose pensijų fonduose, ryžtis investuoti pinigus, pasakojome nuo ko priklausys senatvės sodros pensija, tačiau išgirdusi iš prof. Boguslavo Gruževskio apie investavimą į laimingą senatvę, supratau, kad investicija į finansinę dalį buvo mažiausiai svarbi investicija. Supratau, kad be finansų reikia pasirūpinti ir kitomis sritimis. Nors susigaudyti finansų investavimo pinklėse tikrai yra labai sudėtinga ir būtina pasinaudoti finansų konsultanto paslaugomis. Tai nuo ko gi priklauso laiminga senatvė ir kaip jai pradėti ruoštis jau dabar?

Šiandien kalbinu Lietuvos socialinių mokslų centro direktorių profesorių Boguslavą Gruževskį. Kelių kaip investuoti į sočią senatvę yra kone triskart daugiau, todėl profesorius siūlo su jais visais plačiau ir susipažinti. Bet svarbiausia, jei jau ryžaisi, taupymui reiks įdėti pastangų.

Prof. B.Gruževskis išskiria 8 sėkmingos senatvės veiksnius. Pradėkime nuo mažiausiai svarbių.

Žvilgsnis į ateitį

INVESTAVIMAS Į FINANSUS- MAŽIAUSIAI SVARBUS, BET SUDĖTINGIAUSIAS

Pirmas – finansinė padėtis. Šį bloką sudaro – penki elementai: valstybinė „Sodros“ pensija, privati pensija (gali būti II pakopa ir III pakopa), santaupos banke, gyvybės-sveikatos draudimas, akcijos, obligacijos, vertybiniai popieriai, kurie užtikrina finansinį stabilumą ateityje. Jeigu niekad nedalyvavote vertybinių popierių biržoje, prieš senatvę jau nespėsite išmokti, tačiau galima naudotis investavimo į fondus paslaugomis. Kai kurie žmonės, kurie nedaug uždirba, nuo kiekvieno atlyginimo atsideda po 100 eur ir deda į sąskaitą banke. Susitaria, kad šių pinigų nepalies dešimt metų ir po to žiūri, kad pinigų susikaupė. Bet kokia sukaupta finansinė atsarga yra gerai – juos galima panaudoti dantų protezavimui ar smulkiam busto remontui. Tokiu kaupimo būdu galima pasidomėti bankuose, jie turi pasiruošę specialius planus tokiam kaupimui.

PAPILDOMOS PAJAMOS IŠ NEKILNOJAMO TURTO

Antras svarbus pajamų blokas, ant profesoriaus, nekilnojamasis turtas. „Beveik kiekvienas turime butą, savo ar tėvų namą, galbūt vasarnamį, nuosavos žemės sklypelį. Senatvės perspektyvoje toks turtas taip pat turi nemažai reikšmės. Galima iškart parduoti, kai tik gavote, galvoti parduoti vyresniame amžiuje, atitinkamai pinigus panaudojant savo poreikiams, galima šį turtą išnuomoti ir turėti papildomų pajamų šaltinį“, – toliau vardija B. Gruževskis. Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, profesorius priduria, kad dažniau jis yra ne įsigijamas už savus pinigus, bet paveldimas, tačiau net ir tokiu atveju jis gali būti didelis privalumas senatvėje. Pas mus dar nėra tradicijos turimą didesnį butą keisti į mažesnį, taip gaunant papildomų pajamų kelionėms arba einamosioms išlaidoms, kai pensija yra per maža.

KILNOJAMAS TURTAS NE VIEN TIK AUTOMOBILIAI

Trečia alternatyva senatvinei paramai užsitikrinti – kilnojamas turtas. Tai gali būti brangenybės, paveikslai, kiti vertingi daiktai, kurių pardavimo kaina turi tendenciją didėti. „Juos vėlgi galima parduoti ateityje“, – pastebi B. Gruževskis. Tas pats pasakytina ir apie automobilį. Žmogus, atėjus senatvei, gali savo automobilį parduoti, nusipirkti mažesnį, paprastesnį, dalį atlikusių pinigų vėlgi skirti savo kasdienėms išlaidoms padengti.

PRASMINGIAUSIA INVESTICIJA Į SAVE

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius sako, kad nebūtinai taupymą senatvei reikėti sieti vien su fizine daiktų verte. Galima, pavyzdžiui, investuoti į save – asmeninį tobulinimąsi, papildomų įgūdžių įgijimą, kas ateityje taip pat gali duoti finansinės grąžos. Tai yra ketvirtoji alternatyva taupymui. „Dar svarbiau yra galimybė ilgesnį laiką palaikyti savo ekonominį aktyvumą – išsaugoti darbo vietą, arba persikvalifikuoti, pereiti į kitą darbo sferą. Jis teigė, kad vyresniame amžiuje galima pagalvoti apie savo verslo atidarymą, galbūt pagalbą šeimoms nariams – pavyzdžiui, vaikų priežiūrą. Anot jo, labai svarbu sau užsiduoti klausimą, kuo galėsiu užsiimti vyresniame amžiuje. Reikia pamąstyti apie žinias, kompetencijas, kurias galima įgyti dabar ir kurios praverstų sulaukus vyresnio amžiaus. „Gali būti diplomas, užsienio kalbos žinojimas, dar kažkas“, – vardijo pašnekovas.

BE SVEIKATOS NESINORĖS NIEKO

Nori laimingos senatvės – nepamiršk pasirūpinti savo sveikata B. Gružveskio teigimu, visa tai, kas išvardyta aukščiau netektų prasmės, jeigu žmogus neinvestuotų į savo sveikatą – penktąjį svarbų taupymo elementą. Norint senatvėje neskursti, nebūti ligotam, būtina savo sveikata rūpintis čia ir dabar. „Reikia žiūrėti, kaip valgome, kaip miegame, ilsimės. Pavyzdžiui, nuo 50 m. reikia dažniau praeiti visus tyrimus. Reikia galvoti kaip prie kompiuterio dirbi, ar darai mankštą, kaip dažnai sportuoji. Svarbūs kraujo, viršsvorio, cholesterolio tyrimai, didesnę dalį jų gali daryti nemokamai, nes priklauso pagal sveikatos profilaktikos programas.

VAIKAI- LAIMINGOS SENATVĖS VEIKSNYS

„Atskirai reikia išskirti vaikus (jie būtų šeštasis laimingos senatvės veiksnys – red. past.). Gerai išauklėti vaikai kompensuoja visus šešis kitus veiksius, – atkreipia dėmesį profesorius. – Vaikai yra didžiausia garantija senatvėje. Visi fondai – privatūs ar valstybiniai gali žlugti, nekilnojamąjį turtą gali nacionalizuoti, kilnojamąjį pavogti, į darbą nepriimti, sveikata gali sugesti, šeimos nariai išmirti, bet jeigu bus vaikai – jie eis į darbą, rūpinsis savimi ir pasirūpins tėvais“. Vis dėlto, kaip pabrėžia B. Gruževskis, atgalinio ryšio iš vaikų galima tikėtis tik tuomet, jeigu į juos buvo investuota – skirtas laikas, dėmesys jiems. Tik tuomet, kai vaikas yra gerai išauklėtas, turi tvirtus ryšius su tėvais, jis gali ir nori pasirūpinti senatvės sulaukusiais tėvais.

SOCIALINE APLINKA SVARBU RŪPINTIS NUOLAT

Pastaruoju metu vis didesnę prasmę įgyja septintasis veiksnys, kuris gali pagelbėti senatvėje – šeima, draugai ir kaimynai, tarpusavio santykiai su jais. „Jeigu pavyktų turėti puikius, gerus santykius bent jau šeimoje, įsigyti draugų, susigyventi su kaimynais, galima neturėti sveikatos, ekonominės veiklos, nekilnojamojo turto ir turėti mažą pensiją, jūs galėsite gauti pagalbą patenkinti poreikius, kuriuos reikia“, – akcentavo B. Gruževskis. Jis sako, kad su amžiumi žmogaus finansiniai poreikiai mažėja, tačiau didėja santykių svarba. Tai pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų kultūroje. Populiarėja priklausymas klubams, bendruomenių sukūrimas.



Aštuntuoju veiksniu, kurį profesorius įvardija aukščiau už visus kitus, yra žmogaus gyvenimo būdas – individuali žmogaus vertybių ir poreikių sistema. „Tai yra savo tikslo suvokimas, tikėjimas, aktyvumas, mokėjimas gyventi su savimi, laisvalaikio interesai, savanoriavimas, veikla bendruomenėje. Jeigu nieko neturėtumėte, bet turėtumėte šitai – puikiai ir laimingai gyventumėte – apibendrinamas kalbėjo Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. B. Gruževskis. Pabaigai noriu pabrėžti, kad ypatingai svarbu apie savo orią ateitį  galvoti ir rūpintis jau dabar. Jei planuojame kelionę, juk ruošiamės jai iš anksto – apgalvojame kokius daiktus su savimi pasiimsime, kokius finansinius išteklius naudosime. Gyvenimas senatvėje tai čia kaip ta kelionė – tik tolima, dar nepažįstama, bet kuo geriau jai pasiruošime, tuo ji bus laimingesnė.

Start4networking moterų bendruomenė klubas „Ametistas“
%d bloggers like this: